Tamsusis periodas matomas naujoje šviesoje

Primary tabs

Pirmųjų žvaigždžių liekanos padėjo astronomams priartėti prie 'Tamsiojo kosmoso periodo' paslapčių atskleidimo.

Grupė mokslininkų iš Kembridžo universiteto ir Kalifornijos Technologijų instituto panaudojo iš masyvių juodųjų skylių išmestą šviesą (vadinama kvazarais) norėdami 'apšviesti' ankstyvųjų žvaigždžių išleistas dujas. Šios žvaigždės sprogusios prieš milijardus metų. Galutiniame rezultate astronomai atrado, kaip jie vadina - trūkstamą grandį cheminės visatos evoliucijoje.

Tikima, kad pirmosiose žvaigždėse slypi ankstyvosios visatos paslaptys: Kaip ji iš vos dviejų elementų (vandenilio ir helio) sugebėjo susiformuoti į visatą praturtintą sunkesniais elementais, tokiais kaip deguonis, anglis ar geležis.

Nors teleskopai gali aptikti šviesą atklydusią iš milijardų šviesmečių nuo žemės, leisdami astronomams pažvelgti į beveik 13,7 milijardo metų visatos praeitį. Tačiau vienas klausimas ir toliau lieka neaiškus - 'Tamsusis periodas'. Tai periodas trunkantis milijardą metų po didžiojo sprogimo ir pasibaigęs tuomet kai susiformavo pirmosios žvaigždės. Šis periodas nėra matomas teleskopams, nes tuometiniai dujų debesys buvo neperregimi nei matomai, nei infraraudonųjų spindulių šviesai.

'Šiuo metu, mes galime efektyviai įsižiūrėti į tamsųjį periodą panaudoję prieš milijardus metų į tolimas galaktikas kvazarų išmestą šviesą. Šviesa suteikia atgalinį atspindį, kuris leidžia išmatuoti bet kurį dujų debesį pasitaikiusį jos kelyje,' - sako profesorius Maksas Pettini iš Kembridžo Astronomijos instituto.

Naudodamiesi didžiausiais pasaulyje teleskopais (Havajuose ir Čilėje), gautus duomenis mokslininkai ištyrė 'Kvazarų absorbavimo linijine spektroskopija' norėdami identifikuoti dujų debesis pavadintus - 'Slopinamomis Lymano alfa sistemomis' (damped Lyman alpha systems - DLA). Iš tūkstančių žinomų DLA, mokslininkams pavyko ištirti praretėjusį debesį išleistą labai ankstyvos žvaigždės.

'Sprendžiant pagal sudėtį, dujos priklauso žvaigždei sprogusiai maždaug prieš 13 milijardų metų' - aiškina Pettini. Tai yra pirmoji vidinė ankstyvosios žvaigždės analizė.

'Mes aptikome mažus kiekius elementų, kurių proporcijos labai skiriasi nuo proporcijų esamų normaliose žvaigždėse dabar. Pastebimiausias santykis anglies ir geležies, jis yra 35 kartus didesnis nei Saulėje,' - sako Pettini. 'Sudėtis leidžia suprasti, kad dujos priklausė 25 kartus didesnei žvaigždei nei Saulė.'

Facebook komentarai: