Saturno palydovas Enceladas: tinkamiausia vieta ieškoti ateivių?

Primary tabs

Marso link dvejų metų misijai skrieja „Mars Science Laboratory“ su marsaeigiu „Curiosity“. Jos metu robotizuotas marsaeigis tyrinės mikrobiologinės gyvybės aspektu labiausiai intriguojantį Marso kampelį. Bet ar Marsas tinkamiausias gyvybės paieškai?
Jei domina gyvybės paieška mūsų Saulės sistemoje, veikiausiai girdėjote ir apie Europą, Jupiterio palydovą, kurioje kaip manoma, po ledais gali būti skysto vandens vandenynas. O šiame - kažkas gyventi.

Tačiau net ir Jupiterio palydovas nėra toks įdomus kaip Enceladas – mažas (vos 500 km skersmens), bet aktyvus Saturno palydovas, atrastas 1789 m. Williamo Herschelio.
Encelado paviršių sudaro grynas ledas ir ten tvyro -200 °C šaltis, mat palydovas nuo Saulės nutolęs maždaug 1,6 mln. kilometrų. Palydovo paviršiuje yra nedidelių smūginių kraterių, ilgų plyšių, kanjonų. Kodėl tokia šalta ir atšiauri vieta domina mokslininkus, ieškančius nežemiškos gyvybės?

Aplinkui Saturną skriejantis ir 3 mlrd. JAV dolerių vertas palydovas „Cassini“ nekart praskriejo greta Encelado ir patvirtino, kad planeta turi itin retą atmosferą, kurią formuoja iš trykštančių ledo geizerių išsiveržę vandens garai. Kitas šokiruojantis atradimas yra tai, kad geizerių išmetamame vandenyje yra sudėtingų organinių junginių, įskaitant propaną, etaną ir acetileną.

Astrobiologijos profesorius Charlesas Cockellas iš Edinburgo universiteto teigia: „Jei kas man duotų pakankamai pinigų sukonstruoti raketą, aš ją nedelsiant išsiųsčiau į Enceladą. Nors tikėtina, kad galima rasti gyvybės užuomazgų Marse ar Europoje, tačiau jei ji ir yra, ji gyliai po žeme. O štai Encelade ją aptikti būtų visai paprasta“.
„Cassini“ stebėjimai taip pat leidžia daryti išvadą, kad po ledu slepiasi visas vandenynas, o ledu jis nevirsta dėl dangaus kūno vidinės temperatūros. „Ten yra vandens, ten yra organinių junginių ir geoterminis šilumos šaltinis. Atrodo, kad dar kažkiek ir sulauksime radijo bangų signalo iš Encelado“, - pasakoja NASA astrobiologas Chrisas McKay‘us.

Ch. McKay‘us su kolegomis jau kuria tokios kelionės modelį. Deja, kelias iki Encelado tolimas. Kosminis aparatas turėtų per septynis metus nusigauti iki Saturno. Ten pasinaudodamas didžiausios palydovo Titano gravitaciniu lauku, praskrieti virš Encelado ir paimti vandens mėginį. O kiek vėliau išsirengti į ilgą kelionę namo. Misija vandens bandiniui paimti truktų gal net ir dvidešimt metų, jei šiandien turėtumėme ką ten nuskraidinti. Tačiau nėra nei tinkamo aparato, nei reikiamo finansavimo. Tad ir optimistiškiausiose svajonėse, atsakymą sužinotumėme tik po trisdešimties metų.

Beje, Enceladas daro įtaką ir Saturno planetai. Šioji žymi dėl gigantiškų ją supančių žiedų. Didžiausi jų – A, B, C, D, E, F ir G. Kosminis aparatas pastebėjo, kad trykštantis vanduo ties pietiniu poliariniu ratu pakyla tiek aukštai, kad formuoja E žiedą. Jei kas nors užsuktų vandens čiaupus gigantiškas Encelade, E žiedas išnyktų per keletą metų.


www.DELFI.lt

Facebook komentarai: