Nevaldomieji mikroaparatai: naujasis moderniojo karo veidas

Primary tabs

Nevaldomieji aparatai tampa vis mažesni bei galintys skristi ir nustatyti taikinius be GPS ar žmogaus-operatoriaus.

Vyksta daug mažesnių už lėktuvą nevaldomųjų aparatų, kurie yra naujausiasis moderniojo karo veidas, revoliucija.

Greitu laiku patalpose ir lauke gali prazvimbti keistomis navigacijos ir tikralaikėmis atvaizdavimo galimybėmis pasižyminčios oro transporto mikropriemonės (OTM), atliekančios žvalgybines misijas, kurių neįstengtų atlikti kitos. Jos kareiviams padėtų pažvelgti už kalvų, į pastatų vidų ir be jokios rizikos patikrinti įtartinus objektus.
TOM intelektinės savybės, priešingai didesnėms giminaitėms, kurių sudėtinga navigacinė sistema leido joms savarankiškai skraidyti daug valandų ar net dienų, nėra žinomos. Jos paprastai pasikliauja GPS signalu, informuojančiu, kur jos yra, o beveik visas kitas funkcijas, pavyzdžiui, kur vykti, ko ieškoti ir kur nusileisti, valdo operatorius žmogus.

Rolando Brockerso vadovaujami NASSA reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje (Kalifornija) tyrėjai sukūrė TOM, kuriame naudojama į žemę nukreipta kamera orientuotis ir pasirinkti nusileidimo vietas. Ji net gali atpažinti žmones ir kitus objektus. Sistema leidžia nevaldomajam aparatui skristi per teritoriją, kurioje nėra žmogaus kontrolės ir GPS, pavyzdžiui, miesto gatvėje arba pastato viduje.

Žmogus operatorius prietaisui turi nurodyti tik du dalykus: kur jis yra ir koks jo tikslas. Visą kitą nevaldomasis lėktuvas, naudodamas kamerą ir įdiegtą programą trimačiam aplinkos žemėlapiui sudaryti, išsiaiškina pats. Be to, jis gali apeiti kliūtis ir nustatyti aukštesnes negu nustatytosios galima nusileidimo zonas. Pasirinkęs vietą nusileisti, prietaisas nustato vietos matmenis, pakyla virš žemės ir nusileidžia.

Per laboratorinį eksperimentą 50x50 cm lėktuvas kvadrokopteris, sumontuotas su navigacijos sistema, sugebėjo pakilti, praeiti patalpą su kliūtimis ir sėkmingai nusileisti ant pakilios platformos. Brockerso komanda dabar sistemą išbando didesnėse ir sudėtingesnėse aplinkose. Sistema buvo pristatyta balandžio mėn. Baltimorėje (Merilendas) surengtoje SPIE gynybos, saugumo ir atpažinimo konferencijoje.

Pensilvanijos universiteto Filadelfijoje profesorius Vijay Kumaras sako, kad autonominės tokio dydžio prietaisų navigacijos ir nusileidimo savybės yra beprecedentės. „Paprastai duomenys, reikalingi nustatyti transporto priemonės nusileidimo vietą ir stabilizuoti ją, pateikiami 100 kartų per sekundę, – sako jis. – Dar niekas nesugebėjo sukonstruoti tokios mažos sistemos, pasižyminčios tokia informacijos apdorojimo galia.“

Tokiomis savybėmis pasižymėjęs kada nors mažiausias buvęs lėktuvas tokiu nebebus, kai bus patobulintas „PD-100 Black Hornet“, kuris turėtų tapti pasaulyje smulkiausiu nevaldomuoju aparatu.

Norvegų gamintojo „Prox Dynamics“ nuo 2008 m. išbandomas PD-100 gali savarankiškai nuskristi iki tikslo naudodamas įrengtą GPS arba pagal suplanuotą maršrutą. Brockerso komandos sukurtas skraidantis aparatas, lyginant su 20 cm ilgio ir 15 g svorio lėktuvėliu, primena begemotą.

Facebook komentarai: