Klimato kaitos grėsmė Afrikos gamtai ir gyvūnams

Primary tabs

Klimato kaita kelia neįtikėtiną grėsmę Pietų Afrikai, todėl jau kitą savaitę Durbano mieste, derybininkai, mokslininkai ir lobistai iš viso pasaulio susirinks diskusijai apie globalinio atšilimo problemas ir grėsmę. Guy Midgley, Pietų Afrikos klimato kaitos tyrėjas, teigia, kad per dešimtmečius surinkta klimato kaitos informacija, floros ir faunos stebėjimai bei įvairūs vykdomi eksperimentai leidžia mokslininkams tikėtis geriausio scenarijaus.

Be abejonės, pasikeitimai žemėje yra natūralus procesas, tačiau akivaizdu, kad viskas vyksta per greitai, o tai sukelia daug klausimų ir problemų. Anot, pietų Afrikos augalų specialisto Wendy Foden, bet kokie klimato pasikeitimai skaudžiai įtakoja augmeniją.Jam antrina ir Johanesburgo ekologas Barend Erasmus, sakydamas, kad jeigu situacija nesikeis Krugerio nacionaliniame parke išnyks apie du trečdaliai augmenijos.Pavyzdžiui Karu mieste, galima rasti augmenijos kurios niekur kitur nėra. Ši augmenija yra prisitaikiusi prie ilgų, sausų vasarų ir lietingų žiemų, todėl klimato kaita šiems augalams būtų itin skaudus išbandymas.

Anksčiau atlikti tyrimai, pagal B. Erasmus, yra mažiau grėsmingi Krugerio parko gyvūnų populiacijai. Nors zebrų ir antilopių populiacija mažėja tai yra susiję su nykstančiomis vietovėmis ir augmenija. Kyla klausimas kiek populiacijos mažėjimą įtakoja didelė anglies dioksido koncentracija ir kiek priklauso nuo kitų faktorių, kaip pavyzdžiui, žmonių intervencijos. Visi pokyčiai įtakojo ir Afrikos pingvinų populiaciją, šiuo metu juos gali rasti tik Pietų Afrikos Keiptauno mieste. Pingvinų skaičius Afrikoje nuo 4 milijonų 1900 metais nukrito iki 60 tūkstančių 2010 metais. Tyrėjai dėl tokio drastiško populiacijos sumažėjimo kaltina žmones, kurie nuo 1960 metų pradėjo kolekcionuoti pingvinų kiaušinius. Šiuo metu tiek pingvinams, tiek visai augalijai bei gyvūnijai gresia nauji pavojai: komercinės žvejybos varžybos bei naftos bendrovių avarijos.

Mokslininkai tikina, kad klimato kaitos išvengti nepavyks, jau yra per vėlu bandyti įtakoti klimato temperatūrą ir vandens lygį. Anot tyrėjų, dabar svarbiausia atrasti būdų kaip adaptuotis prie neišvengiamos klimato kaitos. Vienas iš būdų - perkelti labiausiai pažeidžiamą gyvūniją ir augmeniją į vėsesnes vietoves, kur jie nesusidurtų su žmonių intervencija ir patys negalėtų migruoti. Savo ruožtu, Pietų Amerikos valdžia plečia genų bankus tam, kad išsaugotų nykstančias rūšis.

Klimato ekspertai baiminasi, kad ateityje gali pritrūkti ir vandens, tačiau yra daug tikimasi iš vietinių ūkininkų, jie gali imtis veiksmų, kurie padėtų ir verslui, ir gyvūnijai. Įvairios organizacijos pateikė siūlymus kirsti nutriušusius augalus, kurie reikalauja daug vandens bei parduoti jų lūženas kuro gamybai. Tyrėjas Erasmus pripažįsta, kad tokiai besivystančiai šaliai kaip Pietų Amerika gali būti sunku susidėlioti prioritetus tarp augmenijos ir gyvūnijos išsaugojimo, tačiau tiek ekonominiai motyvai, tiek spaudimas iš vietinių gyventojų turėtų padėti.

Facebook komentarai: