Klasika fizikams padeda tirti paslėptas tiesas?

Primary tabs

Du tyrėjai, kurie analizavo mitų personažų ryšį ir lygino juos su socialiniais realaus gyvenimo tinklais, patvirtino kai kuriuose pasaulio garsiausiuose istoriniuose mituose, įskaitant Homero epą ir „Iliadą“, slypinčią tiesą.

Žurnalo EPL internetiniame puslapyje išspausdintame tyrime pateikiama išsami mokslininkų Pádraigo Mac Carrono ir Ralpho Kennos atlikta „Iliados“, anglų poemos „Beovulfo“ ir airių epo „Táin Bó Cuailnge“ tekstų analizė.

Jie nustatė, kad visų trijų mitų personažų sąveika atitinka socialinius realaus gyvenimo tinklus. Tyrėjai palygino mitus su keturiais žinomais grožinės literatūros kūriniais – „Vargdieniais“, „Ričardu III“, „Žiedo brolija“ bei „Hariu Poteriu“, ir aptiko aiškių skirtumų.

„Konkrečių įvykių daug komentuoti negalime. Nesakome, kad vienas ar kitas įvykis įvyko iš tikrųjų ir kad istorijose pavaizduoti atskiri žmonės yra tikri. Tiesiog tvirtiname, kad bendroji visuomenė ir personažų sąveika atrodo reali“, – sako Mac Carronas.

Kad padarytų tokias išvadas, tyrėjai sukūrė kiekvienos iš trijų istorijų duomenų bazę ir atvaizdavo personažų tarpusavio sąveiką. „Beovulfe“ yra 74 veikėjai, „Táin“ – 404, o „Iliadoje“ – 716.

Kiekvienam personažui priskiriamas numeris arba jų populiarumo laipsnis, t. y. kiek sąsajų jie turi su kitais veikėjais. Tyrėjai įvertino, kaip šie laipsniai pasiskirstė visame tinkle.

Esamų santykių rūšys taip pat buvo išanalizuotos pagal du konkrečius kriterijus: draugiškumo ir priešiškumo. Draugiškos sąsajos priskiriamos, jei personažai buvo susiję, kalbėjo vienas su kitu ar apie vienas kitą, arba buvo aišku, kad jie vienas kitą draugiškai pažįsta. Priešiškoms sąsajoms priskiriami konfliktuojantys personažai arba, kai aiškiai parodomas priešiškumas kuriam nors pažįstamam veikėjui.

Pasirodo, trys mitai yra panašūs į realius gyvenimo tinklus, pasižyminčius panašiu rūšiavimo arba pažeidžiamumo dėl tikslinio puolimo laipsniu. Rūšiavimas – tai tam tikro laipsnio personažo polinkis bendrauti su panašaus populiarumo veikėjais. Pažeidžiamumas apibūdinamas kaip viso tinklo griūtis, jei populiariausi personažai nors vieną iš jų pašalina.

To nepastebima grožinėje literatūroje. „Táin“ yra mažiausiai tikėtinas iš visų trijų mitų. Visgi Mac Carronas ir Kenna pastebi, kad akivaizdus dirbtinumas siejamas tik su 6 personažais iš visų 404.

„Pagal pasiskirstymo laipsnį visi trys mitai yra tarsi realūs socialiniai tinklai. To negalima pasakyti apie grožinę literatūrą. Nekreipiant dėmesio į pagrindinį „Beovulfo“ veikėją, toks tinklas tampa paremtas rūšiavimu kaip ir tikri socialiniai tinklai“, – kalbėjo Mac Carronas.

Iš „Táin“ buvo pašalintos „silpnosios sąsajos“, susietos su pagrindiniais šešiais personažais. Taip pakoregavus, tinklas tapo pagrįstu rūšiavimu. Tyrėjai spėja, kad šeši pagrindiniai personažai greičiausia buvo susieti vienas su kitu dėl kitų veikėjų, jei tikima „Táin“ visuomene, nes istorija daug kartų keliavo iš lūpų į lūpas. Mokslininkai pripažįsta, kad kiekviename mite yra aiškių fantastikos elementų, tačiau jie vertino visuomenę, o ne konkrečius įvykius.

Facebook komentarai: