Dar viena viltis sergantiems žmonėms: AAQ cheminis junginys atkuria aklų pelių regėjimą

Primary tabs

Jungtinė mokslininkų komanda iš Vokietijos ir JAV atrado cheminį junginį, kuris laikinai atkuria aklų pelių regėjimą. Šiuo metu jie tobulina preparatą, kuris vieną dieną gali padėti žmonėms, sergantiems degeneracinėmis akių ligomis, vėl matyti.

Naujasis metodas galėtų pagaliau padėti sergantiems pigmentiniu retinitu – paveldima genetine liga, kuri yra dažniausiai pasireiškianti aklumo forma, ir amžine geltonosios dėmės degeneracija – dažniausiai pasireiškiančia aklumo priežastimi išsivysčiusiame pasaulyje. Abiejų ligų atveju šviesai jautrios tinklainės ląstelės – lazdelės ir kolbelės – žūsta, palikdami akį be funkcinių fotoreceptorių. Kaip sako vyriausiasis tyrėjas Richardas Krameris, veikdamas cheminis junginys, vadinamasis AAQ, likusias „akląsias“ tinklainės ląsteles paverčia jautriomis šviesai. AAQ – tai fotojungiklis, kuris susijungia su tinklainės ląstelių paviršiuje esančiais baltymų jonų kanalais. Suaktyvėjęs dėl šviesos, AAQ keičia jonų srautą per kanalus ir suaktyvina neuronus labai panašiai, kaip dėl šviesos suaktyvinamos lazdelės ir kolbelės. Tai ne toks invazinis procesas, kaip šviesai jautraus lusto implantavimas į akį. Šio metodo privalumas yra tas, kad tai nesudėtingas cheminis junginys, dėl to galite keisti dozavimą, naudoti kartu su kitais gydymo metodais arba nutraukti vartojimą, jei rezultatai netenkina.

Eksperimente naudotoms akloms pelėms pasireiškė genetinė mutacija, dėl kurios per kelis mėnesius nuo jų gimimo žuvo lazdelės ir kolbelės, taip pat buvo inaktyvinti kiti akies fotopigmentai. Suleidus labai mažą AAQ dozę į aklų pelių akis, mokslininkų komanda patvirtino, kad jie atkūrė jautrumą šviesai, nes pelių vyzdžiai susiaurėjo ryškioje šviesoje. Pelės vengė šviesos, o tai – tipiška graužikų elgsena, kuri nepasireiškia, jei gyvūnas nemato nors trupučio šviesos. Tai tikra viltis žmonėms, turintiems tinklainės degeneracijos problemų. Tačiau mokslininkams vis dar reikia įrodyti, kad šie junginiai yra saugūs ir veiksmingi žmonėms taip pat, kaip pelėms.

Prieš aštuonerius metus tyrėjai sukūrė optogenetinę techniką chemiškai pakeisti aklų neuronų kalio jonų kanalus. Kalio kanalai paprastai atsiveria, kad „išjungtų“ ląstelę. Kanalai atsivėrė nuo ultravioletinės šviesos ir užsivėrė nuo žalios šviesos, tokiu būdu suaktyvindami ir deaktyvindami neuronus. Šiuo metu tiriamos naujausios AAQ versijos – geresnės. Jos suaktyvina neuronus dienų, o ne valandų laikotarpiu, naudojant mėlynai žalią vidutinio intensyvumo šviesą. Tokie fotojungikliai paprastai išsijungia tamsoje, todėl dar viena šviesos spalva nėra reikalinga norint „išjungti“ neuronus. Šiuo faktu mokslininkai yra be galo sužavėti.

Facebook komentarai: