Ar klimato kaita pakeitė žmogaus evoliuciją?

Primary tabs

Kai mūsų protėviai Afrikoje atsistojo ant dviejų kojų ir pradėjo migraciją aplink pasaulį, juos supantis klimatas nuolatos keitės. Ar besikeičiantis klimatas tiesiogiai įtakojo žmogaus evoliuciją?

„Kol kas įrodymų yra nedaug“, – sakė Ričardas Leaklis (Richard Leakey), garsus paleontropologas ir gamtosaugininkas, kuris su grupe mokslininkų pristatė savo radinius klimato kaitos bei žmogaus evoliucijos konferencijoje Kolumbijos „Lamont-Doherty” žemės observatorijoje. “Ar yra tiesioginis ryšys tarp klimato kaitos ir žmogaus evoliucijos? Kol kas atsakymas yra – ne. Aš šio ryšio, bent jau kol kas nematau”, - teigė Leaklis.

Nepaisant to, nemaža dalis mokslininkų siekia patvirtinti šią hipotezę. Konferencijos dalyviai kalbėjo apie augalų ir gyvūnų pokyčius, kaip temperatūros svyravimai bei lietaus kaita galėjo pakeisti kraštovaizdį. Mokslininkai studijuoja dirvožemio anglies izotopus, kurie gali papasakoti apie pokyčius augalų gyvenime, temperatūrą bei ką hominidų dantys pasako apie jų dietos pokyčius ir, ką vandenyno dugne esančios nuosėdų šerdys pasako apie musoninių liūčių kaitą.

Ką visa tai reiškė mūsų protėviams? Jei klimatas darė įtaką žmonių evoliucijai, “turi būti žymus atsakas į tai”, – sakė Leaklis. Tačiau dėl mažo skaičiaus archeologinių radinių mes esame įstrigę tikrai labai siauroje žmogaus evoliucijos vizijoje – sakė Leaklis. Leaklis jau dešimtmečius yra žmogaus protėvių tyrinėjimų epicentre, jis seka savo tėvų: Luiso (Louis) ir Merės (Mary) Leaklių pėdomis, kurių darbai “Olduvai Gorge” šiaurinėje Tanzanijoje buvo raktas į žmonių evoliucijos supratimą. Jis gyvena Kenijoje, kurioje jis yra aktyvus politikoje bei gamtosaugoje. Taipogi jis yra antropologijos profesorius “Stony Brook” Universitete.

Leaklio teigimu, pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis turėtų būti siekis atsakyti į keturis esminius klausimus: Pirma, kas privertė hominidus atsistoti ant dviejų kojų taip, kad didysis kojų pirštas būtų atsuktas tiesiai? “Stovėjimas ant dviejų kojų nėra vien tik keistas būdas vaikščioti, bet didžiulis prisitaikymas prie to kas tuomet dėjosi pasaulyje”, – sakė jis.

Antra, kas paskatino mūsų protėvius naudoti vienus įrankius kitų gamybai, ir kada? “Akmens naudojimas pagaminti akmenį, kuris gali pjauti mėsą yra svarbu.” Trečias klausimas yra susijęs su pirmąja hominidų migracija iš Afrikos, kuomet Homo Erectus pasklido po Aziją bei Europą. “Kažkur prieš 1,8 milijonus metų hominidai pasirodė Europoje. Tai reiškia skirtingų aplinkų patirties bei technologijos įtaką.” – sakė Leaklis. Tačiau jis klausė, kas trukdė hominidui klestėti?

Ir paskutinis klausimas: kas sukėlė antrą migracijos bangą, ir šį kartą privertė Homo Sapiens trauktis iš Afrikos? Profesorius Peteris Demenokalis (Peter deMenocal) „Lamont-Doherty” universiteto paleoklimatologas bei Žemės ir Aplinkos Mokslų departamento pirmininko pavaduotojas, surengė konferenciją ir sukvietė viso pasaulio mokslininkus pasidalinti savo naujausiais tyrimais bei atradimais.

Facebook komentarai: