Žmonės jau nuo senų senovės domėjosi sapnais. Senovės graikai, romėnai ir babiloniečiai teikė didelę reikšmę sapnams, ypač mūšio išvakarėse. Žmonijos seniausia knyga – Biblija, taip pat pilna sapnų aprašymų. XX a. psichoanalitikas Zigmundas Froidas pasakė, kad sapnai - “karališkasis kelias į pasąmonę”, jis domėjosi sapnais, teigė, kad tai simboliais užkoduota informacija ir pats aiškindavo sapnų reikšmę.
Nustatyta, jog ryškiausi ir vaizdingiausi sapnai yra matomi taip vadinamo budriojo miego - REM (Rapid Eye Movement - angl.) miego tipo metu. Tuomet galvos smegenys yra ypač aktyvios, o akys po vokais labai greitai juda įvairiomis kryptimis. REM miego fazė kartojasi kas 90 - 100 minučių, 3 - 4 kartus per naktį ir, miego trukmei ilgėjant, fazės trukmė tampa vis ilgesne. Paskutinė REM miego fazė gali siekti 45 minutes.
Tačiau kodėl mes sapnuojame?
Šiuo metu egzistuoja dvi teorijos kodėl mes sapnuojame: FIZIOLOGINĖ ir PSICHOLOGINĖ.
FIZIOLOGINĖS teorijos šalininkai teigia, kad mes sapnuojame tam, kad pastoviai būtų dirginamos smegenų ląstelės. Tai turi vykti nuolat, kad užtikrinti normalią smegenų veiklą. Kai nemiegame, smegenis stimuliuoja tai, kas vyksta aplink mus – tai, ką sako draugai, ką rodo televizorius, ką skaitome, tai, ką pastebime kiekvieną sekundę. O kai užmiegame, smegenų jau neveikia išoriniai dirgikliai ir tada galvos smegenys dirba – analizuoja, rūšiuoja, įsimena per visą sąmoningo periodo (arba būdravimo) tarpsnį surinktą informaciją, tuo pačiu koordinuoja viso besiilsinčio organizmo gyvybinę veiklą. Bet kam joms kurti vaizdus kol jos dirba?
Manoma, kad sapnus sukelia tie patys išoriniai veiksniai. Pavyzdžiui, jei kas jums bemiegant užlietų vėsaus vandens, jūs galite susapnuoti, kad stovite po šaltu kriokliu. Jei girdite sireną, galimas atvejis, susapnuosite kad važiuoja policijos mašina ir t.t. Taigi, mintyse viskas supinama ir smegenys tarsi saugo miegą nuo išorinių dirgiklių. Pavyzdžiui, kai triukšmas nutyla, jūs galbūt susapnuosite, kad esate namuose, mokykloj ar darbe. Tai leidžia mintims sakyti: “Viskas tvarkoje, aš esu ten, kur ir turiu būti, dar nereikia keltis”. Tai nutinka ypač tada, kai miego labai trūksta. Taip pasąmonėje kylantys vaizdiniai tarsi saugo miegą.
PSICHOLOGINĖS teorijos šalininkai visą dėmesį teikia emocijoms ir mano, kad sapnai yra tiesiogiai susiję su šių dienų įvykiais ir išgyvenimais. Dažnai jie atspindi tai, kas buvo mūsų mintyse prieš dieną ar kelias dienas. Daugelį sapnų sukelia tai, kas vyksta mūsų pasąmonėje. Kiekvienas žmogus turi atmintį, mąstymą, kurie turi būti kažkaip nuslopinami, kai negalime jais užsiimti, todėl miego metu ir sapnuojame. Taip pat, teigiama, kad žmonės sapnuodami nuslopina savo norus. Pvz., kieno nors nužudymas sapne reiškia, kad norite išsivaduoti nuo kažkieno įtakos arba visiškai nenorite turėti reikalų.
Taigi, kol vieni su kitais ginčijasi kas teisus ir įrodinėja savo teorijas, mes galime pasakyti tik faktą, kad sapnuoja visi. Net ir tie, kurie tai neigia. Net ir gyvūnai sapnuoja. Tad linkime saldžių sapnų!
Nustatyta, jog ryškiausi ir vaizdingiausi sapnai yra matomi taip vadinamo budriojo miego - REM (Rapid Eye Movement - angl.) miego tipo metu. Tuomet galvos smegenys yra ypač aktyvios, o akys po vokais labai greitai juda įvairiomis kryptimis. REM miego fazė kartojasi kas 90 - 100 minučių, 3 - 4 kartus per naktį ir, miego trukmei ilgėjant, fazės trukmė tampa vis ilgesne. Paskutinė REM miego fazė gali siekti 45 minutes.
Tačiau kodėl mes sapnuojame?
Šiuo metu egzistuoja dvi teorijos kodėl mes sapnuojame: FIZIOLOGINĖ ir PSICHOLOGINĖ.
FIZIOLOGINĖS teorijos šalininkai teigia, kad mes sapnuojame tam, kad pastoviai būtų dirginamos smegenų ląstelės. Tai turi vykti nuolat, kad užtikrinti normalią smegenų veiklą. Kai nemiegame, smegenis stimuliuoja tai, kas vyksta aplink mus – tai, ką sako draugai, ką rodo televizorius, ką skaitome, tai, ką pastebime kiekvieną sekundę. O kai užmiegame, smegenų jau neveikia išoriniai dirgikliai ir tada galvos smegenys dirba – analizuoja, rūšiuoja, įsimena per visą sąmoningo periodo (arba būdravimo) tarpsnį surinktą informaciją, tuo pačiu koordinuoja viso besiilsinčio organizmo gyvybinę veiklą. Bet kam joms kurti vaizdus kol jos dirba?
Manoma, kad sapnus sukelia tie patys išoriniai veiksniai. Pavyzdžiui, jei kas jums bemiegant užlietų vėsaus vandens, jūs galite susapnuoti, kad stovite po šaltu kriokliu. Jei girdite sireną, galimas atvejis, susapnuosite kad važiuoja policijos mašina ir t.t. Taigi, mintyse viskas supinama ir smegenys tarsi saugo miegą nuo išorinių dirgiklių. Pavyzdžiui, kai triukšmas nutyla, jūs galbūt susapnuosite, kad esate namuose, mokykloj ar darbe. Tai leidžia mintims sakyti: “Viskas tvarkoje, aš esu ten, kur ir turiu būti, dar nereikia keltis”. Tai nutinka ypač tada, kai miego labai trūksta. Taip pasąmonėje kylantys vaizdiniai tarsi saugo miegą.
PSICHOLOGINĖS teorijos šalininkai visą dėmesį teikia emocijoms ir mano, kad sapnai yra tiesiogiai susiję su šių dienų įvykiais ir išgyvenimais. Dažnai jie atspindi tai, kas buvo mūsų mintyse prieš dieną ar kelias dienas. Daugelį sapnų sukelia tai, kas vyksta mūsų pasąmonėje. Kiekvienas žmogus turi atmintį, mąstymą, kurie turi būti kažkaip nuslopinami, kai negalime jais užsiimti, todėl miego metu ir sapnuojame. Taip pat, teigiama, kad žmonės sapnuodami nuslopina savo norus. Pvz., kieno nors nužudymas sapne reiškia, kad norite išsivaduoti nuo kažkieno įtakos arba visiškai nenorite turėti reikalų.
Taigi, kol vieni su kitais ginčijasi kas teisus ir įrodinėja savo teorijas, mes galime pasakyti tik faktą, kad sapnuoja visi. Net ir tie, kurie tai neigia. Net ir gyvūnai sapnuoja. Tad linkime saldžių sapnų!
Kategorija:
Komentarai