“Vakar vakare nebuvo nei vienos”,- pasakyčiau, ir turbūt būčiau teisus turint omenyje matomą dangaus skliautą. Su šiuo paprastai suformuluotu klausimu susiję tiek daug niuansų, kad reikia jį patikslinti. Visų pirma reikia apsibrėžti – kas yra dangus? Į šį klausimą mes jau bandėme atsakyti, ir vistik kalbėdami apie dangų neturime tikslaus apibrėžimo. Dažnai mėginama apibrėžti, kad dangus yra neriboto spindulio sfera (kitur – hemisfera) su šviesuliais joje, bet paprastai dangų mes suprantame tai, ką matome pažvelgę nuo žemės į viršų. Kita vertus, aptarinėdami dangaus terminą mes negalime žinoti, ar klausdamas žmogus turėjo omenyje būtent tai, nes „dangus“ gali būti suprastas kaip (beribė ar ribota) mūsų visata (arba kosmosas), žinoma (stebima) visata ar galų gale skliautas su matomomis žvaigždėmis.

Pradėkime nuo mažiausių skaičių ir priimkime, kad dangus tai yra sfera, įtraukianti abi hemisferas (pusrutulius), su plika akimi matomais šviesuliais joje. Pasirinkdami šį apibrėžimą mes atsiribojame nuo to, kad kiekvienoje žemės vietoje mes matytume skirtingą žvaigždžių kiekį. Tiesa, turėkime omenyje, kad matomi šviesuliai – tai ne tik žvaigždės, bet ir planetos, meteorai ir matomas žvaigždžių kiekis nelygus matomų šviesulių kiekiui. Ir dar vienas, bene pagrindinis dalykas, dėl kurio vengiama tiksliai įvardinti matomų žvaigždžių kiekį plika akimi yra žodelis „matomų“. Dėl to įvairiuose šaltiniuose matomų žvaigždžių kiekis įvardinamas tūkstančiais, nors „matoma“ dangaus dalis gana neblogai ištirta. Esmė tame, kad „matomų“ žvaigždžių kiekis priklauso nuo: tuo metu esančių atmosferos sąlygų, stebėtojo regos stiprumo, netoliese esančių šviesos objektų (pvz. mieste matysime mažiau žvaigždžių, nei kur dykumoje). Taigi įveskime dar vieną susitarimą – stebėtojui vis dar įžiūrimų žvaigždžių ryškis yra apie +6.5 (taip atsiribojame nuo aukščiau aptartų kintamų kriterijų).

Taigi, esant tokiems susitarimams (bei nevertinant kitų niuansų), matomų žvaigždžių yra apie 9100. Jei paimtume vieną pusrutulį, atitinkamai būtų apytiksliai dvigubai mažiau, o įvertinant įvairias sąlygas sakoma, kad mes galime matyti iki kelių tūkstančių tūkst. žvaigždžių (paprastai 2000-3000). Beje, žvaigždžių atlase Norton 2000.0 yra sužymėtos visos minėtos „matomos“ žvaigždės (kurios ryškesnės nei +6.5). Uranometrija Atlas‘e yra visos žvaigždės, ryškesnės nei +9.5. Tuo tarpu Hubble kosminio teleskopo žvaigždžių kataloge yra visos ~20 milijonų žvaigždžių, kurios ryškesnės nei +15.

Kalbant apie žinomą (arba stebimą) visatą galime šnekėti tiek apytiksliai, kad posakis „tiek, kie pajūryje smiltelių“ nėra toks jau beprasmis. Bet, jei suskaičiuotume visas smilteles visuose pajūriuose (grubiai paskaičiuotas smiltelių kiekis paplūdimiuose - 7.5x1018) ir dykumose, jų nebūtų tiek, kiek yra žvigždžių. Ir vistik Australijos Nacionalinio Universiteto mokslininkai pabandė jas apytiksliai suskaičiuoti. Jie nagrinėjo nedidelį dangaus (žinomos visatos) gabalėlį, naudodami du iš galingiausių pasaulio teleskopų. Nagrinėtame plotelyje buvo ištirta apie 10.000 galaktikų, kur žvaigždžių kiekis buvo skaičiuojamas pagal jų ryškį ir kitus apsibrėžtus matavimo vienetus. Baigus tirti gautas žvaigždžių kiekis buvo padaugintas iš gabalėlių kiekio, reikalingo padengti visą dangaus skliautą. Tyrėjai teigia, jog žinomoje visatoje yra apytiksliai 70 sikstilijonų (70 000 000 000 000 000 000 000) žvaigždžių.

Turint omenyje labai apytikslį mūsų visatos amžių ir plėtimosi greitį bei ištirto gabaliuko žvaigždžių kiekį būtų galima labai apytiksliai aproksimuoti šiuo momentu mūsų visatoje esančių žvaigždžių kiekį, bet jis būtų toks neįsivaizduojamai apytikslis, kad nėra prasmės tai daryti. Tuo labiau, šnekėti apie beribę visatą (arba daugiavisatinį modelį) nėra prasmės. Belieka tik pacituoti meninio filmo "Kontaktas" mintį: Visatoje žvaigždžių tiek daug, jog turbūt neįmanomas toks dalykas, kad joje neegzistuotų gyvos ir protingos būtybės.