Pagal savo amžių kramtomoji guma turėtų būti seniai pensininkė – kažką panašaus jau kramtė Antikoje, bet dabar ji kaip niekad visų arba beveik visų mėgstama ir kasdien reikalinga. Tam yra keletas priežasčių...
Šiandien daugelis simpatizuoja kramtomai gumai. Kartais pasitaiko, kad vyresnio amžiaus žmonės tai laiko blogom manierom. Visai be reikalo. Medicininiai tyrimai parodė, kad kramtomoji guma daro teigiamą poveikį mūsų sveikatai. Jau senovės graikai mėgo ją kramtyti. Tik tada ji buvo vadinama mastika, kadangi to meto kramtomą gumą gamino iš mastikos – mastikinės pistacijos medžio Pistacija lentiscus dervos.
Mastika arba mastiksas gaunama nuo senų laikų Grakijos Chijo saloje ir visų pirma eksportuojama į arabų šalis. Senovės Graikijos vyrai ir moterys kramtė gumą, kad iš burnos kvapas būtų gaivus ir kad dantis išsivalytų. 19 a. pradžioje ir Centrinėje Europoje gumos kramtymas atėjo į madą. Ji buvo gaminama iš eglės sakų. Praėjus 50 metų buvo pasirinkta kaip žaliava saldus parafino vaškas.
Šiuolaikinė kramtoma guma susideda iš kukurūzų sirupo, cukraus, minkštintojų, maistinių dažų, skonį suteikiančių medžiagų, aromatinių medžiagų. Bet pagrindine medžiaga išlieka derva, dažniausiai pinijos medžių arba naudojama čiklė – lipni gleivinga medžiaga iš medžio Manilkara zapota, Manilkara zapotasavaime augančio Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje, sužeistos žievės. Rinkėjai keliose vietose įrėžia medžio žievę, surenka lašančias baltas čiklės sultis, jas užverda ir stingstančią masę supila į formas.Kažkoks keistas pavadinimas „čiklė“. Kai ispanai 16 a. susitiko su Centrinės Amerikos čiabuviais, actekai ir majai jau seniai kramtė „tzicli“. Ispanai tai pradėjo tarti savaip „chicle“ – ispaniškas nahuatlių žodžio variantas. Dalinai yra jau naudojama sintetinė medžiaga - plastikai. Šie plastikai sumalami, išlydomi, į juos pridedama augalinių dervų, vaškų, cukraus, sirupo, aromatinių medžiagų, pigmentų. Masė yra gerai išminkoma ir iš jos formuojami rutuliukai, juostelės, pagalvėlės. Minkštintojų rolę atlieka daržovių aliejaus produktai arba glicerinas.
Mėgstamiausia skoninė medžiaga – pipirmėtė. Antroje vietoje braškės/žemuogės, obuoliai ir mentolas. Šiais laikais ypač didelę paklausą turi kramtoma guma be cukraus. Joje mažiau kalorijų ir ji nekelia dantims karieso pavojaus. Naudojami cukraus pakaitalai: aspartamas, manitolas, sorbitolas. Aspartamas – didelės koncentracijos saldiklis, gaminamas iš dviejų natūralių amino rūgščių: aspartamo rūgšties ir fenilalanino. Manitolas ir sorbitolas dažniausiai gaminami iš kukurūzų.
Taigi kokia nauda mums iš kramtomos gumos?
Kai kuriais atvejais ji padeda mūsų kūnui, o kai kuriais mūsų sielai:
* Kelionėje ar šiaip ne namuose mes neturime galimybės po valgio išsivalyti dantis. Šią užduotį gali dalinai atlikti kramtoma guma. Visų pirma mechaniškai, o antra – ji neutralizuoja burnoje susidariusias rūgštis. Bet tai nereiškia, kad kramtoma guma pakeičia dantų šepetėlį.
* Erlangeno universiteto tyrimai parodė, kad kramtoma guma padeda įveikti stresą. Patartina prieš egzaminus ją kramtyti, o ji jau pasistengs padėti.
* Tose pačiose studijose buvo įrodyta: kramtant gumą padidėja atminties pajėgumas iki 20 procentų. Intensyvus kramtymas gerina kraujo apytaką smegenyse. Taigi nereikia drausti vaikams kramtyti gumą.
* Kolumbijos universitete, JAV, buvo pastebėta, kad kramtoma guma atpalaiduoja raumenis, gerina koncentraciją ir ilgiau neima miegas. Be to kelia pasitikėjimą savimi.
* Laikantis dietos becukrė kramtoma guma padeda malšinti alkį.
* Kas turi nemalonų įprotį kramtyti ar laižyti lūpas, kai nervuojasi, geriau tegul kramto gumą ir atsipratina nuo negražaus įpročio. Bus dviguba nauda: ir lūpos nebebus suskirdę ir gražiau atrodys.
* Šaltomis žiemos dienomis kramtydami gumą galime apsisaugoti nuo ausų uždegimo. Kramtant atsidaro Eustachijaus vamzdis tarp vidinės ausies ir burnos ertmės. Ausis vėdinama ir išlieka sausa. Uždegimą sukeliančios bakterijos neturi šansų čia įsikurti.
* Yra kramtoma guma, galinti padėti atsisakyti itin žalingo įpročio – rūkymo.
Šiandien didelis kramtomos gumos pasirinkimas. Palyginus neseniai „Wrigley Chewinggum“ atšventė 100 metų jubiliejų. Pirmasis kramtomos gumos fabrikantas buvo JAV amerikietis Džonas Kurtis (John Curtis). Jis panaudojo šiaurės amerikiečių – indėnų receptą (bičių vaškas su eglės sakais) ir 1848 pradėjo kramtomos gumos gamybą. Bet svarbiausią darbą atliko Tomas Adamsas, kuris 1870 prisiminė majų ir actekų čiklę, kurią padarė bazine medžiaga kramtomosios gumos gamyboje. Taigi - kramtoma guma nieko blogo, kramtykim, tik žinokim laiką ir saiką, tada bus visi patenkinti.Augalas iš kurio daromos kramtomosios gumos
Šiandien daugelis simpatizuoja kramtomai gumai. Kartais pasitaiko, kad vyresnio amžiaus žmonės tai laiko blogom manierom. Visai be reikalo. Medicininiai tyrimai parodė, kad kramtomoji guma daro teigiamą poveikį mūsų sveikatai. Jau senovės graikai mėgo ją kramtyti. Tik tada ji buvo vadinama mastika, kadangi to meto kramtomą gumą gamino iš mastikos – mastikinės pistacijos medžio Pistacija lentiscus dervos.
Mastika arba mastiksas gaunama nuo senų laikų Grakijos Chijo saloje ir visų pirma eksportuojama į arabų šalis. Senovės Graikijos vyrai ir moterys kramtė gumą, kad iš burnos kvapas būtų gaivus ir kad dantis išsivalytų. 19 a. pradžioje ir Centrinėje Europoje gumos kramtymas atėjo į madą. Ji buvo gaminama iš eglės sakų. Praėjus 50 metų buvo pasirinkta kaip žaliava saldus parafino vaškas.
Šiuolaikinė kramtoma guma susideda iš kukurūzų sirupo, cukraus, minkštintojų, maistinių dažų, skonį suteikiančių medžiagų, aromatinių medžiagų. Bet pagrindine medžiaga išlieka derva, dažniausiai pinijos medžių arba naudojama čiklė – lipni gleivinga medžiaga iš medžio Manilkara zapota, Manilkara zapotasavaime augančio Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje, sužeistos žievės. Rinkėjai keliose vietose įrėžia medžio žievę, surenka lašančias baltas čiklės sultis, jas užverda ir stingstančią masę supila į formas.Kažkoks keistas pavadinimas „čiklė“. Kai ispanai 16 a. susitiko su Centrinės Amerikos čiabuviais, actekai ir majai jau seniai kramtė „tzicli“. Ispanai tai pradėjo tarti savaip „chicle“ – ispaniškas nahuatlių žodžio variantas. Dalinai yra jau naudojama sintetinė medžiaga - plastikai. Šie plastikai sumalami, išlydomi, į juos pridedama augalinių dervų, vaškų, cukraus, sirupo, aromatinių medžiagų, pigmentų. Masė yra gerai išminkoma ir iš jos formuojami rutuliukai, juostelės, pagalvėlės. Minkštintojų rolę atlieka daržovių aliejaus produktai arba glicerinas.
Mėgstamiausia skoninė medžiaga – pipirmėtė. Antroje vietoje braškės/žemuogės, obuoliai ir mentolas. Šiais laikais ypač didelę paklausą turi kramtoma guma be cukraus. Joje mažiau kalorijų ir ji nekelia dantims karieso pavojaus. Naudojami cukraus pakaitalai: aspartamas, manitolas, sorbitolas. Aspartamas – didelės koncentracijos saldiklis, gaminamas iš dviejų natūralių amino rūgščių: aspartamo rūgšties ir fenilalanino. Manitolas ir sorbitolas dažniausiai gaminami iš kukurūzų.
Taigi kokia nauda mums iš kramtomos gumos?
Kai kuriais atvejais ji padeda mūsų kūnui, o kai kuriais mūsų sielai:
* Kelionėje ar šiaip ne namuose mes neturime galimybės po valgio išsivalyti dantis. Šią užduotį gali dalinai atlikti kramtoma guma. Visų pirma mechaniškai, o antra – ji neutralizuoja burnoje susidariusias rūgštis. Bet tai nereiškia, kad kramtoma guma pakeičia dantų šepetėlį.
* Erlangeno universiteto tyrimai parodė, kad kramtoma guma padeda įveikti stresą. Patartina prieš egzaminus ją kramtyti, o ji jau pasistengs padėti.
* Tose pačiose studijose buvo įrodyta: kramtant gumą padidėja atminties pajėgumas iki 20 procentų. Intensyvus kramtymas gerina kraujo apytaką smegenyse. Taigi nereikia drausti vaikams kramtyti gumą.
* Kolumbijos universitete, JAV, buvo pastebėta, kad kramtoma guma atpalaiduoja raumenis, gerina koncentraciją ir ilgiau neima miegas. Be to kelia pasitikėjimą savimi.
* Laikantis dietos becukrė kramtoma guma padeda malšinti alkį.
* Kas turi nemalonų įprotį kramtyti ar laižyti lūpas, kai nervuojasi, geriau tegul kramto gumą ir atsipratina nuo negražaus įpročio. Bus dviguba nauda: ir lūpos nebebus suskirdę ir gražiau atrodys.
* Šaltomis žiemos dienomis kramtydami gumą galime apsisaugoti nuo ausų uždegimo. Kramtant atsidaro Eustachijaus vamzdis tarp vidinės ausies ir burnos ertmės. Ausis vėdinama ir išlieka sausa. Uždegimą sukeliančios bakterijos neturi šansų čia įsikurti.
* Yra kramtoma guma, galinti padėti atsisakyti itin žalingo įpročio – rūkymo.
Šiandien didelis kramtomos gumos pasirinkimas. Palyginus neseniai „Wrigley Chewinggum“ atšventė 100 metų jubiliejų. Pirmasis kramtomos gumos fabrikantas buvo JAV amerikietis Džonas Kurtis (John Curtis). Jis panaudojo šiaurės amerikiečių – indėnų receptą (bičių vaškas su eglės sakais) ir 1848 pradėjo kramtomos gumos gamybą. Bet svarbiausią darbą atliko Tomas Adamsas, kuris 1870 prisiminė majų ir actekų čiklę, kurią padarė bazine medžiaga kramtomosios gumos gamyboje. Taigi - kramtoma guma nieko blogo, kramtykim, tik žinokim laiką ir saiką, tada bus visi patenkinti.
Kategorija:
Komentarai