Britų "The Independent" skelbia apie revoliucinį atradimą: pakoregavus mūsų DNR netrukus, jei panorėsime, galėsime prailginti savo gyvenimą šimtus metų.
Kalifornijos mokslininkai sukūrė genetiškai modifikuotą gyvą organizmą, galintį gyventi 10 kartų ilgiau nei jam priklauso. Tai geriausias rezultatas, kokį iki šiol pavyko pasiekti senėjimo mechanizmo tyrinėtojams. Jei šią metodiką kada nors pavyks pritaikyti žmonėms, jie galės sulaukti 800 metų.
Valteris Longo, vienas iš įtakingų šios srities specialistų, sako, kad sulaukti 800 metų įmanoma ir net neišvengiama. Būtent jis dirbdamas Pietų Kalifornijos universitete sukūrė mielių grybo štamą, galintį gyventi 10 savaičių ir dar ilgiau, nors paprastas grybas išgyvena ilgiausiai savaitę. Išbraukęs iš grybo genomo du genus ir pritaikęs jam mažai kaloringą dietą V.Longo sugebėjo 10 kartų prailginti paprasčiausių mielių ląstelių, kurias naudoja kepėjai ir aludariai, gyvavimo laiką. Tyrimo rezultatai netrukus turi pasirodyti žurnale "Public Library of Science Genetics".
Gerontologijoje įsitvirtino nuomonė, kad maksimali žmogaus gyvenimo trukmė neviršija 125 metų. Prancūzė Jeanne Calment, seniausia žemės gyventoja, kurios amžių patvirtino dokumentai, gyveno 122 metus ir 164 dienas.
Gyvūnai linkę rinktis vieną iš dviejų gyvenimo strategijų: arba gausiai daugintis ir trumpai gyventi, arba priešingai. Mokslas jau daugelį metų tiria, kodėl vienos rūšys gyvena ilgiau už kitas, nors turi vienodo dydžio kūną, kodėl kai kurie gyvūnai greičiau pasensta ir nugaišta jaunesnio amžiaus. Pelių ir šikšnosparnių pavyzdžiai rodo, kad genai pajėgūs prailginti gyvenimą. Tuomet kyla klausimas, kodėl jie to nedaro dažniau arba nuolatos? Iš čia kyla ir kiti klausimai: kodėl mes apskritai senstame? Kodėl mes negyvename amžinai?
Vienas atsakymų yra toks: genai gali prailginti organizmo gyvenimą, tačiau tik esant sąnaudų ir tokio ilgaamžiškumo naudingumo pusiausvyrai. Tai labai panašu į seno automobilio remontą: ateina laikas, kai to daryti paprasčiausiai nebeapsimoka, ir senieną reikia utilizuoti. Tačiau genui tai jau nebesvarbu, jei jam pavyko pabėgti iš sukiužusio kūno ir atsikurti jaunesniuose ir sveikesniuose kitų kartų kūnuose. V.Longo mano, kad ši teorija kol kas geriausiai paaiškina senėjimo procesą. Tačiau jis linkęs ją papildyti: galbūt senėjimas yra genetiškai užprogramuotas siekiant sunaikinti pagyvenusius populiacijos narius, kad būtų atlaisvintas kelias jauniems. Beje, ši idėja taip pat nėra nauja ir kai kurių evoliucinės biologijos mokslininkų jau atmesta. Tačiau V.Longo tvirtina, jog dar niekas neįrodė, kad jo teorija apie užprogramuotą mirtį yra klaidinga.
