Jei eisit - eikite kartu per žemę, mažais takeliais bėkit kur šviesiau. Užstokit vėją, raskit žemei kelią, lašelį laimės gerkite pusiau. Dalinkitės juodu vargus, ir tą džiaugsmo mažutę dalelę, viską , viską dabar jau per pus visa ilgą gyvenimo kelią.
Atrodo, tik vakar pavasaris šėlo, Ir skleidėte skrydžiui sparnus, O štai jau rūkai sidabru padabino Šermukšnių karolius karčius... Nors metai skubėjo lyg vėjai benamiai Vaikystė, jaunystė, branda Bet saulė rugsėjo tikrai dar sušildys Sava, netikėta aistra.
Jaunieji, būkite laimingi, Kiekvienas šiandien palinkės... O mes prie žodžių tų prasmingų Pridurti norim iš širdies: Kad namuose kvepėtų duona, Kad smagūs krykštautų vaikai, Kad jūsų meilė dar stiprėtų, Kai sidabru šarmos plaukai...
Kokia graži diena, kai meilė Lyg saulė šviečia jums abiem, Kai šypsosi dangus ir žemė, O pievos sveikina gėlėm. Tegul ši pasaka neblėsta Rytoj, poryt ir niekados, Lai priesaikos žodžius it maldą Jūs širdys nuolat atkartos...
Tegul ant jūsų bendro kelio Žiedai gražiausi pražydės. O sutuoktuvių proga linkim Abiems Jums laimės didelės. Tegul vienos širdies plakimą Kita širdis visad išgirs. Jeigu jau suvedė likimas Tegul jau niekad neišskirs.
Lai vestuvių dieną Jūs puošia Žiedai nevystantys ir amžini. Gyvenimas lai taurę ruošia, Kurią išgėrę nepajustumėt, jog ji karti.
Užtenka žodžių, - te jausmai pripildo, Dienas kaip krištolas, kaip snaigė savo tyrumu, Te Jūs troškimai, svajos, siekiai išsipildo, Te židinys sušildo, kai bus abiem sunku.
Ateina toks laikas - lakštingaloms suokti Žiedams ir jausmams sužydėti Ateina toks metas - mylėti ir tuoktis Ir dviem savo lizdą sudėti Mes Jums palinkėtume - darnos, atidumo Ir visad viens kitą paremti Kasdien ir tada, jei užgriūtų sunkumai Vieningai ir taikiai gyventi Tegu neužgęsta jaukus žiburėlis Šeimos židiny ir namuos Ir meilės tyros tenetemdo šešėliai Dabar ir vėliau, - niekados !
Šilagėlių žydėjimą, Žalių klevų šlamėjimą, Darželių kvepiančias gėles Ir Baltijos bangas žalias, Ir Nemuno vingiuotą srovę, Ir žilą Lietuvos senovę, Jums dovanojame brangieji ! Tad būkit viens kitam draugai Neskęskit smulkmenų liūne - Tarytum žiburį delne Gerumą saugokit širdies. Tarp vėjų - skersvėjų būties ... Telydi Jus bendram kely Darbai ir siekiai dideli, Gimtinės meilė ir tiesa, Ir noras būt kitiems šviesa !
Jau likimas Jums žiedus sumainė, Jau prisiekta mylėt amžinai. Tegul būna graži Jūsų meilė, Tegul gimsta Jums gražūs vaikai.
Tegu mėnuo ir žvaigždės kvatojas, Tegu plazda šilku kaspinai, Tegul širdys iš meiles liepsnoja Jums kartu nuo šiandien amžinai.
Dvi širdys kaip viena lai plaka, Tenedreba audroj ir vėjy, Suraskite į laimę taką, - Drauge žygiuodami, Jaunieji! Ateina toks laikas - lakštingaloms suokti, Žiedams ir jausmams sužydėti. Ateina toks metas - mylėti ir tuoktis Ir dviem savo lizdą sudėti.
Jums mieli jaunavedžiai, linkim mes nuoširdžiai, Kad širdelės visad degtu ir jus meilė neužgęstu. Visad būkite linksmi, ir džiaugsme ir liudesy. Namu židinį kurenkit, meilės paslaptis gvildenkit. Būkit visada laimingi, mieli linksmi ir vaisingi. Draugą, artimą priglauskit, širdį skaudama atjauskit. Taip ilgai, ilgai gyvenkit, o, kad butu jums linksmiau, šeimą didinkit greičiau. Tad dar karta palinkėsim iš visos, visos širdies Jums ilgiausios laimingiausios ir gražiausios ateities.
Negailėkit, nes vis tiek negrįš tai, ką pragyvent Jums teko. Santuokoj jau 25. 25 gražiausi metai. Daug pavasarių, žiemų prabėgo, Daug svajonių, rūpesčių dienų, Tik širdis visvien jauna išliko, Nors galva jau padengta šerkšnu. Sklidinas pakelkime taures, Laimės palinkėkim didelės.
Jau ketvirtį amžiaus nuėjot kartu, Jau ketvirtis amžiaus taip metų greitų, Tik vakar atrodo, vestuvės skambėjo O štai, Jubiliejus sidabro atėjo. Mes linkim Sėkmės ir skalsos namuose, Gyventi sveikatoj, Nelūžti dvasia, Jei šiandien atžymim sidabro metus, Tai trokštam sulaukt dar ir auksinių !
(laiškas) Ir vis dėlto aš jus sugundžiau. Linkiu šėtoniškos laimės. Vėlei laukiu Jūsų savo valdose, nes man reikalingi specialistai su patyrimu. Butas bus suteiktas trečiame smalos katile. Šėtonas
(tėvams) Brangūs , Tėveliai, tad nepaliaukite šypsotis Juk mes be Jūsų - upė be vandens, tad būkit laimingi, dar pašventins dirvos gyvą kvapą savo delnuose. Būkit laimingi, net tada, kai Jūsų švelnūs pirštai paima dalį kančios iš nukamuoto savo artimo kūno. Būkit laimingi, belaukdami Vieni kitų iš kur nors begrįžtančių, Būkit laimingi nešiodami anūkus ant rankų tad ir dabar prisisėmę ištvermės Būkit laimingi į kelią išleisdami Ir savo vyriausius vaikus.
(tėvams) Priimkit pagarbą, priimkit švelnų žodį Priimkit spalio tylą laukuose, Kaip gera šiandien mums Visiems žinoti, kad didi šventė Ir nerimas Jūsų širdyse. Jums už užauginimą - Artojo triūsas ir poeto eilės, Žvaigždžių mirgėjimas Bendro gyvenimo keliuos, Ar būtų tiek giedros be jūsų meilės tėvystės ir motinystės pareigos šventos!
Branginti meilę - reiks mokėti, Kas metai dvigubinti ją. Mylėti - tai ne sode sėdėti Ar dūsauti mėnulio šviesoje. Gyvenant darganos užeina Ir jas pakelt drauge reikės, Juk meilė panaši į dainą, O dainą ne bet kas sudės. Vestuvių proga linkiu kuo didesnio abipusio sutarimo ir ištikimybės.
Vestuvių proga norėčiau palinkėti, kad niekada negestų meilės ir laimės liepsna, kad džiaugsmas lydėtų visuose bendro gyvenimo keliuose.
Į tolumas nueina žmonės, Kitiems kelius pramindami O meilės kelias, jis kiekvieno kitas, Ir jį tik pats surast gali. Sunku , oi būna! Daužo kojas Ir širdį akmenys pikti. O reikia eiti neparpuolant Ir draugą saugojant kely. Gyvenkite abu kaip žmonės, Nesusmulkėję, dideli. Tegul vaikų vaikai iš Jūsų pasimokys, Gyvenime suklysti negali. Nuneškit meilės trapų žiedą Lig pat senatvės, lig gilios. Šypsokitės abu pavasariais Ne tik džiaugsme, bet ir varguos.
Paimki ilgesį, kaip kūdikį nuo rankų Palieski lūpas bučiniu švelniu, Juk pasitaiko, kad tampi toks menkas Kai trūksta tiktai žodžių nuoširdžių Mes sutarėm kartu nešt sunkią naštą Būt viens kitam ir broliu ir draugu, Ir iškentėti viską ir suprasti, Paguost viens kitą, kai labai sunku. Užaugs vaikai, paliks kaip paukščiai lizdą, Mūs plaukus laikas sidabru papuoš. Brangusis būkime širdim jauni mes visad, Kaip žaluma pavasario miškuos.
Tegul vienos širdies plakimą Kita širdis visada išgirs Jeigu suvedė likimas, Tegul jau niekas neišskirs. Tegul ant Jūsų bendro tako Žiedai gražiausi pražydės, O sutuoktuvių proga linkim Abiem daug laimės didelės...
Linkime, kad žingsniai pirmi nebūtų alsūs Ir kliūties nepabūgtumėt pirmos, Kad akys, rankos žodžiai, balsas Kasdien ieškotų džiaugsmo, šilumos.
Būkite vienas kitam saule - ji kelią nušviečia. Būkite vienas kitam rasa - ji dulkes nuo kaktos nušluosto. Būkite vienas kitam vandeniu - jis ištroškusį pagirdo. Būkite vienas kitam draugu, tikru draugu, kuris gyvenime viską atstotų.
Daug saulės, Nes tik joje žydi gėlės, Daug džiaugsmo, Nes tik jame žmogus pamiršta liūdesį, Daug laimės, Nes tik joje gimsta šypsena, Daug meilės, Nes tik meilėje žmonės suranda vienas kitą.
Kai paukščiai gers dangaus žydrynės gaivą,- Mylėkit vienas kitą. Kai viesulai ims siausti Ir negandom dangus pajuos,- Laikykit vienas kitą. Kai laiko rūdys bandys pagraužti Jūsų meilę,- Matykit vienas kitą. Kai džiaugsmas degs, Ar skausmas maus Jums širdį,- Girdėkit vienas kitą.
Jeigu eisit, eikit dviese Susikibkite tvirčiau, Taip kely rečiau pargriūsit Ir nueiste tiesiau. Lai virš jūsų šviesaus lango Tamsūs debesys nesklando, Kaip kad mėgsta jie sklandyt Ir lai gandras jus aplanko, Kaip kad mėgsta aplankyt... Nesipykit, nesibarkit, kaip kad būna kita syk
Dvi širdys kaip viena lai plaka, Te nedreba audroj ir vėjy. Suraskite į laimę taką, - Drauge žygiuodami, Jaunieji !
Jau likimas Jums žiedus sumainė, Jau prisiekta mylėt amžinai. Tegul būna graži Jūsų meilė, Tegul gimsta Jums gražūs vaikai. Tad dalinkitės Judu vargais, Ir laimės mažytę dalelę. Viską, viską dabar jau perpus, Visą ilgą gyvenimo kelią.
Kai eisit, eikit tik kartu per žemę Siaurais takeliais eikit kur šviesiau Apsaugokit viens kitą nuo audrų ir vėjų Lašelį laimės gerkite pusiau.
Liki sveikas mielas Tėti, Išeinu aš iš namų. Man laimužės palinkėki Ir daug saulėtų dienų. Tau dėkoju aš už viską, Iš visos, visos širdies. Ką likimas šiandien lėmė To jau niekas nepakeis. Liki sveikas, išvažiuoju Iš mielų, gimtų namų, Pasitikti naujo kelio Einu lydima draugų Parymokit prie vartelių Palydėkit takeliu. Kai sugrįšiu iš kelionės, Pasitiki mus jau du!
Mamyte, ar prisimeni, kai augau aš ant tavo kelių, Kaip mūs darželyje baltieji jazminai! Tiesa, tada Tu nesumerkdavai akelių, Ir verkiančią dainomis raminai. Ir laime mums tada žydėjo dienos, Ir džiaugsmą nešė bręstantys javai. Ir nežinojau aš, kas liūdesys per vienas Nes visad, mama ,būdavai linksma. Dabar ruduo. Ir medžių krenta lapai Ir jazminai baltieji nepražys. Ir aš žinau, brangi Mamyte, Jaunystės dienos niekad nesugrįš. Palaiminki mane, Mamyte, Į tolį kelio išlydėk Ir lauk parimusi prie vartų, Tiktai, žiūrėk, nebeliūdėk. Ir aplankysiu dar tave ne kartą Kada naktis ant pliko lauko snaus. Kai vakaras užskleis pavėsį, Kai rytas naują sapną aus. Pamoki man ranka prie vartų, Laimingo man gyvenimo linkėk. Neverki, neliūdėk, Mamyte, Laimingi būsim, patikėk !
Nuo šiol per pusę duonos riekę, Per pusę džiaugsmą, nerimą pusiau, Lai negandos už vartų pasilieka, Juk žmogų vienišą užpult lengviau. O mes kartu! Mes drąsūs, mes laimingi Dvi žvaigždės šviečia du kartus ryškiau, Dvi upės dvigubai gilesnę vagą ūžia, Du, o du takai, į platų kelią susilieja.
O dviese juk geriau, Ir saulė šviečia maloniau, Ir gėlės žydi skaisčiau. Bet dviese ir sunkiau - Gyventi reikia jau už du, Kentėt ir džiaugtis vėl kartu.