Karštos pažintysŠaltiniai: balsas.lt , technologijos.lt , delfi.lt
Dėl nedidelio studijų programų užsienio kalba skaičiaus, menko aukštųjų mokyklų aktyvumo užsienio šalyse, biurokratinių kliuvinių registruojant dokumentus, studento vizos nebuvimo ir kitų problemų mūsų šalyje studijuoja palyginti mažai užsieniečių. 2008-aisiais studentai iš kitų šalių sudarė 1,9 proc. visų besimokančių aukštosiose mokyklose.
Tai konstatuota Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) inicijuotame keturšaliame atsakingų institucijų susitikime dėl geresnių sąlygų tarptautinei protų apykaitai. Susitikime Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ir Ūkio ministerijų atstovai tarėsi, kaip padaryti Lietuvą patrauklia aukštos kokybės studijų erdve ne tik lietuviams, bet ir užsieniečiams.
Pasak švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, siekdamos būti patrauklios užsienio studentams, mūsų kolegijos ir universitetai turi pasiūlyti tam tikrą standartą atitinkančią studijų kokybę.
„Tai svarbu ir mūsų talentingam bei gabiam jaunimui, siekiančiam gauti aukšto lygio išsilavinimą, ir Lietuvai - kad baigę studijas pasiliktų ir prisidėtų prie gerovės kūrimo. Pertvarkant aukštojo mokslo sistemą ir investuojant ES lėšas į laboratorijas, studijų programų atnaujinimą, naujų programų užsienio kalba kūrimą bei mokslinius tyrimus, dedamas pagrindas, kad studijos Lietuvoje kokybe nenusileistų kitoms šalims“, - sakė ministras.
Susitikime numatyti būtiniausi žingsniai, aptartos priemonės, kaip populiarinti Lietuvos aukštąjį mokslą užsienyje ir pritraukti tarptautinių studentų dėmesį: kurti ambasadorių tinklą, aktyvuoti tarptautines sutartis, spręsti užsienio studentų teisinio statuso problemas ir finansavimo klausimus.
Švietimo ir mokslo ministerija yra užsibrėžusi tikslą - siekti, kad 2020 m. užsieniečių skaičius šalies aukštosiose mokyklose artėtų prie dešimtadalio.
