Karštos pažintysŠaltiniai: balsas.lt , technologijos.lt , delfi.lt
Ko gero, mažai kas prieštaraus, jog tornadais vadinami viesulai – tikras Šiaurės Amerikos kontinento siaubas. Tačiau klimato pokyčių kontekste iš savo kelio visa šluojantys viesulai gali susiformuoti ir visokiausių išdaigų prikrėsti kad ir Baltijos jūros regione. Tereikia atitinkamų sąlygų. Tiesa, pastebima, kad visa niokojantys viesulai kur kas rečiau kyla didmiesčiuose, kuriuose į dangų stiebiasi dangoraižių bokštai. Ar gali būti taip, kad šie didingi žmogaus rankų kūriniai, be įprastinių praktinių ir simbolinių funkcijų, atlieka ir dar vieną – yra sergėtojai nuo pražūtingųjų viesulų?
Besidomintys viesulų meteorologiniu reiškiniu tikrai yra girdėję pavadinimą Tornado Alėja (Viesulų Alėja). Tai sritis Jungtinėse Amerikos Valstijose, besidriekianti nuo Teksaso ligi Pietų Dakotos ir nuo Uolinių kalnų ligi Kanzaso. Ši teritorija ypatinga tuo, jog joje egzistuoja didžiausia tornadų tikimybė – per metus jų šiame regione įvyksta šimtai, o labiausiai tikėtina diena – gegužės 16-oji.
Nors teritorijoje, kurioje šėlsta tornadai, driekiasi praktiškai vien neaprėpiamos lygumos, tornado siautėjimo priežastys glūdi ne vien vietovės topografijoje. Šį meteorologinį reiškinį suformuoja tam tikromis aplinkybėmis susiduriančios dvi priešingos oro masės. Viesulų Alėjoje tai atsitinka labai reguliariai.
„Viesulams topografija ir dangoraižiai – menka kliūtis, - tvirtina Niujorko meteorologas Gary Conte. – Tornadai formuojasi ne pažemiu, o kelių kilometrų aukštyje. Deja, idėja, jog dangoraižiai pristabdo jų formavimąsi, tėra mitas – viesulų piltuvėliai pasiekia žemės paviršių ir didmiesčiuose. Tiesa, dangoraižiai gali turėti šiokios tokios įtakos viesulų formai – didmiesčiuose šis gaivalas neatrodo toks įspūdingas ir dailus, koks būna retai apgyvendintose lygumose. Tačiau kosmetiniai išvaizdos pokyčiai turi mažai įtakos griaunamajai jėgai ir susiformavimo tikimybei.“
