Mamos dienos sveikinimai, Sveikinimai su mamos diena

Primary tabs

Mamos dienos sveikinimai, Sveikinimai su mamos diena

Kaip norėtųsi pasakyti tiek daug, bet širdis neišsirenka tinkamų žodžių. Kaip norėtųsi būti šalia ir tiesiog apkabint, bet atstumas skausmingai viską užgožia. Lieka mintys ir žodžiai, neištarti žodžiai, kurių niekas, išskyrus TAVE, nesupras... Viskas telpa TAVY, Tavo žodyje "MAMA"

Tu, mamyte, Tu graži, tu į rožę panaši, bet yra viena klaida - rožė vysta, o Tu ne!

Tau žydi obels žiedai, Tau tiesias žvaigžių takai, Tau - ramūs vaiku sapnai Tau - skambantys jų balsai. Apkabinki, Mama, glauski prie širdies! Meilės ir švelnumo tavo niekas niekad nepakeis!

Mama, mano mama, aš tave myliu, Tau vėjelis šlama, tarp margų gėlių, Tu šviesi kaip saulė, kaip rytų aušra, už Tave pasauly geresnės nėra!!!

Tu, mamyte, kaip saulytė. Aš paruošiu Tau kavytę, Dovanosiu daug gėlių, Pasakysiu,kad myliu

Tau, mama, Rytmečio saulelę dovanoju. Kaip baltas balandis tavo širdelėje plasnoju. Ar tu naktis, ar diena, aš tave myliu, kaip didžiulė didziulė liepsna.

Žodžiai te pasako mano meilės dydį, o širdelė plaka vien tik tau, mamyte!

Toks gražus ir šiltas rytas,tu prabudai su bučiniu šiltu,tavo diena bus tokia laiminga ir laisva. Tu išmokei mane vaikščioti,juoktis ir verkt kartu su tavim. Tu išmokei mane mylėti ir nepaleisti meilės iš širdies. Ačiū tau mamyt, myliu tave visa širdim.

Mama,tu man esi meilė ir džiaugsmas mano širdy.Mama,tu man esi angelas baltas ant debesies.Mama,tau ašaros rieda, laša ant delnų,mama,neverk niekados- tau laimė žydės visados...

Mes visuomet vaikai prie tavo kojų, MAMA, Po tavo glostančia ranka mes vėl maži, Delne Tu mūs kelius ir klystkelius neši, Vedies atgal į erdvų, skambantį vaikystės namą. Mes visuomet vaikai prie tavo kelių, MAMA, Ir kaip vaikai, mes žadam būt geri, O Tu žiūri, Tu taip šiltai žiūri, Kaip mes apleidžiame vaikystės erdvų namą.

Nuo žemės delno kyla žalias daigas, Viršum galvos - padangių žydruma. Aš bėgau prie Tavęs, kaip mažas vaikas, Tave ir saulę šaukdamas "Mama". Tu man sakau, tu man kartoji, mama: Yra keliai, keleliai ir takai, Kuriais į širdį, kaip į bendrą namą, Ateina žmonės - dideli vaikai.

Dėkui tau už nemigo naktis, Už mokymą pažint gyvenimą, Už meilės, Džiaugsmo kupinas akis, Už viską tau dėkoju Mama.

Tau norėčiau, Mama aš atverti širdį Ir gražiausiais žodžiais viską išsakyti Kai sunku šioj žemėj vienišai klajot Ir toliausiai būti nuo tavęs mamyt.

Juk kūdikio verksmas gražiausia daina, Juk kūdikio džiaugsmas-mamos dovana Ir nemigo naktys netenka reikšmės, Kai lupos dukrytes tau "mama" šnibždės!

Mama, mano mama, aš tave myliu, Tau vėjelis šlama tarp margų gėlių. Tau karšta saulytė duoda spindulių, Dar karščiau mamyte, aš tave myliu!

Mama, geriausias žmogus pasauly, Mama, tai meilė stipri. Mama, tai švelniausias žodelis, Kurį aš ištarti galiu.

Mes užaugom, iš namų išėjom, Rodos, tik ilsėkis, būk rami. O juk rūpesčių nesumažėjo Nuo tada, kai buvome lopšy. Pakely gimtinės medžiai šlama Ir svaigina žiemos vėsa. Tu labai mums reikalinga, Mama, Laukianti, atleidžianti, gera visados.

Šią džiugią dieną pas Tave skubu Su žodžiais ilgesio ir meilės pagimdytais, Man niekas kitas šiandien nesvarbu, išskyrus laimę Tavo akyse Mamyte.

Numegzk man Margą pirštinėlę, Apskleisk gėlėtą skarelę... Dar daugel metų, Sengalvėle, žydėki mums obelėle !

Kai tylus medžiai tyliai ošia, Kai švelnios bangos paliečia tave, Kai jūros žvaigždės tavo galva puošia, Kai skamba seno žvėjo vieniša daina, Kai vėjas suvelia tau plaukus Ir suklykia žuvėdra skambančiu balsu, Tada sakyk gi, mama, užsimerkus: "Gyvenimas yra gražus!"

Dėkinga Tau, kad pašaukei gyventi, kad dovanojai saulės šviesa, dangu. Ir šiandien noriu Tau aš nusilenkti Ir prisiglausti vėl prie tavo rankų. Tau noriu viską, viską pasakyti, Pasidalinti nemiga per puse... Žinau, kad lizdo nevalia draskyti, bet prie taves juk amžinai nebusiu.

Motule, mama, paklajot eime. Į pilką kelią už vaikystės sodo... Sakyk juk ta pati žolė kieme, Tik savo amžium jau kitaip atrodai. Pasiklausyki Tu šnaresio lietaus, Lyg vaikščioja kažkas ir glosto pirštais Tik šiandien mama supratau, Kad praeitis ne taip lengvai numiršta

Mes visa laika mama, Taves prašom Atgal gražindami labai mažai Dėl to namu visai nudile slenksčiai Dėl to pabale ir tavi plaukai... Pasek man pasaka... - ir sekdavai... man padainuok... - ir dainavai... aš noriu miego... - o Tu jo nenorėjai ...aš valgyt mama- bėgai tekina... Ir taip mes klausėm, prašėm, reikalavom, Nejausdami, kad pavargsti dažnai, Nebuvo Tau kada dejuot, nebuvo mama sustot kada - vis rupesčių šimtai. Užauginai mus gerumu sušildžius Atradome visi savus kelius. Tiktai Taves mes mama pasiilgstam Parbėgam vis į mus namus gimtus. Už viską mama Tau neįšdėkosim, Tik ačiū, kad dorais užauginai. Ir, kad saviems anūkams širdį dosniai Dalintum taip, kad mums, kad dalinai. Ilgų tau metų, laimės didelės, Tai žodžiai mama, iš visos Tavų vaikų širdies !

Ačiū tau už meilę, už naktis bemieges, Už švelnumą rankų, šilumą širdies. Visada tu būsi kaip gražiausias žiedas Gėrio ir kantrybės, džiaugsmo ir vilties

Duok man, mama, savo ašarėlę. Pasodinsiu ją po langeliu. Pasodinsiu, užauginsiu gėlę Skaistesniu už saulę žiedeliu Supsis žiede jos mažutis vaikas, Užliūliuotas motinos dainų...

Už rūpestį, vaikystės pievų rasą, Jaunystės grožį ačiū Tau tariu, Už meilę! Tuos žodžius tegu užrašo, Kaip priesaką kartoti juos turiu.

Tavo geroje širdyje visiems užtenka vietos ir meilės, Kurios neišsenkama versmė lydi mus iki šiolei. Tavo šypsena ir glostančios akys skaidrino mano dienas, Stiprino, suteikė jėgų ir pasitikėjimo savimi. Tavo rankos šluostė mano ašaras, saugojo ir mylavo, gydė ir laimino. Ačiū tau už rūpestį, meilę ir pasiaukojimą. Myliu tave.

Mamyte, mamyte, gyvybę man davus, Atleiski už viską, ką bloga dariau. Ištiesk savo ranką, paglostyk man galvą Ir būki laiminga - aš Dievo prašau.

Kiek daug jėgos, švelnumo ir gerumo sutelpa tavo širdy, Kiek daug geru darbų nudirbo tavo rankos, Kiek daug naktų skaičiavo tavo mintys ir dėjavo tik viena - tavo širdis. Tebūna tavo vardas, tavo darbas šventas, Tebūna tavo dienos ilgos ir džiaugsmingos, O laikas tekartoja: "Nepalužti, nepavargti ir gyventi, gyventi!"

Švelnumas delno, likusio ant mano skruosto... Sūrumas ašaros akių giliajam žydrume... Tu ateini iš ilgesio platybių krašto, Apkloji liūdinti sušildančia skraiste. Ir norisi, kad jie - nebylus žodžiai, Tūnoje mano viduje, pasiekt pasaulyje Jautriausią širdį ir, kad išgirstum - Aš myliu Tave.

Mama gražiausias žodis žemėj, į jį sutelpa visi kiti. Ji lyg angelas, lyg fėja. Nors jos nėr dabar arti... Jai dėkoju už gyvybę ir, kad vaikštai šia žeme. Jai norėčiau nuskint saulę ir surinkt visas žvaigždes. Bet, deja, aš negaliu, nors labai aš ją myliu...

Mama, Linkiu, kad džiaugsmas vis lydėtų, kad skrietų dienos lyg daina, vargai ir rūpesčiai neliestų, širdis būtu laimės kupina.

Ačiū Tau Mama už Meilę ir naktis bemieges, Už svelnumą rankų, virpesį širdies, Visada man būsi kaip gražiausias žiedas, Gėrio ir kantrybės, Džiaugsmo ir vilties...

Tavimi mums nužydi pavasariai, Tavimi mūsų rudenys dosnūs, Tavo veidu riedėdamos ašaros Širdyje visus randus išglosto. Mums kaip duona esi kasdieninė Ir kaip oras esi reikalinga, Mums tik Tavo pirkelėj medinėj Anei laimės, nei meilės nestinga. Ir šiandieną mes lenkiamės žemei, Atsiklaupę prie maudžiančių kojų, Už savo gyvenimus, Mama, Gyvenimui Tavo dėkojam.

Facebook komentarai: