Snukeris – tai bilijardo žaidimas. Šį žaidimą 1875 m. Džakartoje sugalvojo anglų karininkas Nevilis Čemberlenas. Senojoje Anglijoje snukeriais buvo vadinami pirmakursiai kadetai, dėl savo jaunumo neturėję ypatingų įgūdžių ir gyvenimiškos patirties. Kartą N.Čemberlenas snukeriu pavadino savo žaidimo partnerį, atsidūrusį labai nepatogioje žaidimo pozicijoje, kuomet reikėjo numušti spalvotą rutulį, uždengtą kitu. Taip snukerio pavadinimas ilgainiui „prilipo“ prie žaidimo pozicijos, o vėliau ir prie paties žaidimo. Kartu su kariuomene šis žaidimas atėjo ir į Angliją, tačiau pradžioje ypatingo populiarumo nesulaukė iki to laiko, kuomet 1920 m. Džo Devisas patobulino žaidimo taisykles.
Ypatingai snukeris išpopuliarėjo 60-aisiais. Du žaidėjai – Rėjus Riardonas ir Džonas Spenseris važinėjo po Angliją ir, galiausiai, ėmė rengti parodomuosius žaidimus, transliuojamus per televiziją. Vėliau šis žaidimas ėmė vystytis kaip sporto rūšis. Vyko įvairios varžybos, kurių nugalėtojai buvo apdovanojami brangiais prizais. Tai pritraukė naują žaidėjų kartą.
1973 m. sukurta tarptautinė bilijardo ir snukerio organizacija. Snukeris žaidžiamas ant tokio paties stalo, kaip ir bilijardas. Žaidžiama 22 rutuliais: 15 raudonų, 6 spalvoti ir vienas baltas (skirtas mušimui). Žaisti galima nebūtinai dviese- jae kirtis neatnešė taškų, žaidžia sekantis žaidėjas.
Rutuliai taškais vertinami, atsižvelgiant į jų spalvą: raudonieji – po 1 tašką, geltonas – 2 taškai, žalias – 3 taškai, rudas – 4 taškai, mėlynas – 5 taškai, rausvas – 6 taškai, juodas – 7 taškai. Baltasis rutulys gali tik kirsti kitus .
Pirmoji žaidimo dalis baigiasi, kada ant stalo nelieka raudonųjų rutulių. Tuomet kitų spalvų rutulius galima mušti tik laikantis taškų „subordinacijos“- paeiliui pagal taškų vertę, pradedant nuo geltonojo. Antrajame etape numuštieji spalvoti rutuliai ant stalo nebeatstatomi ir žaidime daugiau nebedalyvauja. Išimtis – kai žaidėjas mušdamas padaro klaidą. Tuomet kamuolys atstatomas į pagrindinę poziciją.