Grįžti atgal
Mokytoja, aš ir vėl ateisiu Visus žiedus iš sodo suskynus... Kaip ateina diena iš padangių surinkus žvaigždes. Tu many gyvensi, žiburėliu pavirtusi tyru, Ir gyvensi ilgai, kol keliausu šioj žemėje aš.
Tegul mokyklos rūpestį ir valią, Kaip saulę sugeria širdis, Nes čia pradžia didžiulio Tavo kelio Jėga - kuri gyvenimą statys.
Nepamirški draugų Tu ir klasės Prisiminki mokyklos takus, Niekur nieko gražesnio nerasi Už mokyklinius savo metus.
Ir eglės vėl šlamės čia prie mokyklos, O jų šešėliai dengs praėjusius metus, Bus pamokos, skambės skambutis, Tik mūsų čia jau nebebus.
Kai nuskinsi paskutinį mokslo žiedą, Pilną vargo, džiaugsmo valandų... Pajusi ašarą per skruostą riedant, Kai reiks ištart: „Gyvenime, einu!“
Tavojoj gyvenimo knygoj Dar puslapių daugel tuščių. Reikės juos visus prirašyti Darbais, širdimi ir žodžiu, Kad noriai ją imtų skaityti Kurie po tavęs jau ateis, Už tavo klaidas ir dvejones Norės tave kaltint ir teist.
Jeigu nori dešimt gauti, reikia mokslo paragauti. Su berniukais nelakstyti, o knygelę paskaityti!
Mokykla - pažystamas suolas, Kiek daug juoko ir džiaugsmo jame, Bet dienos slenka kaip šešėliai, Susitiksime greit, o gal ir niekada...
Tegul būna keliai Tavo šviesūs, Neišblunka pasaulio viltis. Būk žvali - (us), tiesi - (us), ir laiminga - (as). Nes ant tavo pečių - ateitis.
Ar meni, kai mokyklon nedrąsiai Nešei pirmąją puokštę gėlių, O dabar jau į senąją klasę Nieks Tavęs nepašauks varpeliu...
Brauksi ašarėlę tyliai nuo blakstienų Paskutinį kartą klasėn žengdama, Ir matysi veidus, artimus ir mielus, Bet nebegrįš jau niekad mokinio dalia.
Linkiu daug draugų ir linksmų. Ir gerų mokytojų, kurie rašytų be klaidų, Kai jie ištaiso klaidas, Tu turi surasti jas. Su rugsėjo pimąja !
Kur tu, brangus vaikystės mano slenkstis, Medinis suolas, paprastas, grubus – O leisk tau, Mokytojau, nusilenkti Už tai, kad šiandien aš esu žmogus.
Čeža lapai auksinio rudens, Paukščių virtinės dangų graudina. Tavo akys su liūdesiu žvelgs Pro mokyklinį langą į tylą. O paskui tarp senelių suolų Ties kruva sąsiuvinių palinksi Nerimausi dėl kito klaidų Ir taisysi, taisysi, taisysi. Mokiniai vis ateis ir išeis, Pasiėmę tavęs po dalelę, O tu šilto rugsėjo takais Naujus mokinius vesi į kelią.
Ar supranti, kad čežantys rugsėjo lapai Jau paskutiniams metams pašaukė tave, O virpanti ranka pirmoko tavo rankoj- Tai pasimatymas su savo vaikyste. Ar supranti, kad jau atėjo laikas Subręst ir apsispręst dėl ateities. Tu - šios mokyklos abiturientas, Kiek daug suspėt per šiuos metus reikės.
Rodos, nieko neįvyko, O įvyko šitiek daug, Tu nuo šio saulėto ryto Jau (pirm, antr, aštunt...)-okas, bręsk ir auk. Knygos, skaičiai ir raidelės Tavęs laukia ant suolų. Mokslo duonos paragavęs Tapki dideliu žmogum.
Šiandien pirmąkart žaisliukams Teko likti namuose, Parkeris, sąsiuviniukai Vietoj jų kuprinėje. Tu nuo šiandien pirmokėlis, Tau daug daug sėkmės linkiu, Lai spalvotas vadovėlis Taps geru tavo draugu.
Žinok, kad bus klaidų, mažų ir didelių. Daug puslapių paliks raudonai pribraukytų. Linkiu, kad neplasnotum drugeliu, kad nepataisomų klaidų veliau nepadarytum! Su rugsėjo pirmąja !
Tarp brangių savo klasės draugų, Tarp pažįstamų sienų, veidų paskutinė rugsėjo pirma, Jau tokia 12 -oko dalia. Neliūdėk, viskas eina pirmyn, Dienos neš skausmą, džiaugsmą tolyn. Tik tikėk savimi ir tegu Tau likimas bus ypač dosnus.
O klasėje atrodys taip, kaip buvę Senų suolų eilė, juoda lenta. Ir sakinys lyg užrašytas vakar Su ta pačia gramatine klaida.
