Žmonijai jau dabar vienos Žemės per mažai

Primary tabs

Jei visa žmonija pasiektų amerikiečių gyvenimo lygį, prireiktų 5 Žemės planetų resursų jos poreikiams patenkinti, nustatė tarptautinis tyrimų centras „Global Footprint Network“.

Jo analitikai, remdamiesi Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis apie atskirų šalių ekonomiką ir vartojimą, apskaičiavo, kiek reikia dirbamos žemės, miškų, ganyklų, žuvingų vandenų ploto bei kitų planetos biologinių išteklių dabartiniams įvairių šalių gyventojų ir visos žmonijos vartojimo poreikiams patenkinti. Tyrimo rezultatai skelbiami „Global Footprint Network“ svetainėje.

Skaičiavimai atskleidė, kad jau dabar vidutiniams visų Žemės gyventojų poreikiams patenkinti reikia beveik 1,5 Žemės biologinius resursus atitinkančių išteklių. „Mūsų poreikis „gamtos paslaugoms“, vartojant gamtinius išteklius ir generuojant CO2 emisijas, jau dabar 44 proc. viršija jos gebėjimus atstatyti biologinius resursus ir absorbuoti perteklinį anglies dvideginį“, - teigiama dokumento išvadose.

Jei žmonija norėtų užsitikrinti dabartinį JAV gyvenimo lygį, jai prireiktų 5 Žemės planetų, D. Britanijos – 3,4, Argentinos – 1,7 , Pietų Afrikos – 1,5, Kinijos, 1, o Indijos – 0,4, teigia ekspertai. Pasak jų, dabar Žemei reikia 18 mėnesių, kad galėtų vėl vienerius metus teikti „ekologines paslaugas“ žmonijai.

Teigiama, kad jei žmonija ir toliau tokiais tempais eikvos biologinius planetos resursus ir didins taršą, iki 2030 m. prireiks dviejų Žemės planetų išteklių dabartinės civilizacijos poreikiams patenkinti.

„Global Footprint Network“ pateikė daugiau nei 100 valstybių paliekamą „ekologinį pėdsaką“ – rodiklį, atspindintį, kiek sausumos ir jūrų ploto reikia tos šalies gyventojų vartojimo poreikiams patenkinti ir dėl to į atmosferą išmestam anglies dvideginio kiekiui sugerti. Pasak ekspertų, iki 1961 m. visai žmonija pakako kiek daugiau nei pusės visų Žemės bioresursų. Šiuo metu 80 proc. pasaulio valstybių vartoja daugiau biologinių išteklių, nei yra jų teritorijoje.

Pavyzdžiui, vieno amerikiečio vidutinis „ekologinis pėdsakas“ yra 9 hektarų ploto, vieno europiečio – dvigubai mažesnis, bet vis tiek gerokai per didelis resursų vartojimo ir natūralaus jų atsistatymo požiūriu. Tuo tarpu tokių šalių, kaip Haitis, Nepalas ar Bangladešas, gyventojų „ekologinis pėdsakas“ tesiekia tik 50 arų. Dažnai jo nepakanka net tam, kad gyventojams būtų užtikrintos pagrindinės mitybos, būsto ir sanitarijos sąlygos, teigiama pranešime.

Facebook komentarai: