Vokietijos mokslininkai bandys pragręžti Saturno palydovo ledą

Primary tabs

Ar po Saturno palydovo Encelado ledo danga slypinčiame vandenyne gali egzistuoti nežemiška gyvybė, bandys išsiaiškinti „Enceladus Explorer“ projektą pradėję Vokietijos mokslininkai.

Jie ruošia galingą grąžtą, kuris, atgabentas į Enceladą, bandys prasigręžti pro jo paviršių dengiančią ledo plutą, pasiekti po ja, kaip manoma, esantį vandenyną ir ieškoti biologinės gyvybės požymių. Mokslininkai jau seniai stebi milžiniškas vandens ledo čiurkšles, trykštančias į kosminę erdvę iš vadinamųjų kriovulkanų Encelado paviršiuje, praneša „Space.com“. Kosminis aparatas „Cassini“, skriedamas virš šeštojo pagal didumą Saturno palydovo kriovulkanų, vandens ledo čiuršklėse aptiko organinių medžiagų, leidžiančių spėlioti apie nežemiškos gyvybės galimybę Encelade.

Tačiau Encelado kriovulkanų tyrinėjimą labai apsunkina rizika, susijusi su kosminių aparatų nusileidimu prie jų. Be to, mokslininkai mano, kad potencialūs nežemiškos gyvybės, galimai egzistuojančios po Encelado ledo pluta, pėdsakai gali būti prarasti vandens čiurkšlėms patekus į atšiaurią kosminę aplinką.

Užuot nagrinėję galimybę imti vandens ir ledo mėginius tiesiogiai iš veikiančių kriovulkanų, Vokietijos Aerokosminio centro mokslininkai nusprendė ieškoti būdų, kaip būtų galima prasigręžti pro Encelado ledo dangą ir ten ieškoti nežemiškos gyvybės požymių, sakoma pranešime. Jų parengtas tyrimų projektas numato Encelado paviršiuje nuleisti bazinę stotį ir „kosminį grąžtą“ – prietaisą, pavadintą „IceMole“. Bazinė stotis tiektų energiją šiam prietaisui, kuris tirpdytų ledą ir skverbtųsi per jį į 100 – 200 metrų gylį, kur, kaip manoma, turėtų egzistuoti skysto vandens vandenynas.

„IceMole“ grąžto sparta siektų maždaug 1 metrą per valandą. Tai bus maždaug 15 x 120 cm dydžio prietaisas, kurio viename gale bus įmontuota 12 šildymo elementų, galinčių įkaisti iki 25 laipsnių pagal Celsijų temperatūros. „IceMole“ kompiuteris, kaitaliodamas atskirų šildymo elementų temperatūrą, galės valdyti grąžto kryptį, prireikus laipsniškai keisdamas skverbimosi kampą. Priešakinėje „IceMole“ dalyje įtvirtintas sraigtas leis prasiskverbti pro dumblo, jei jis būtų aptiktas gręžimo metu, sluoksnį. Skverbimosi metu „IceMole“ imtų medžiagos mėginius, kurią analizuotų prietaise įmontuoti moksliniai prietaisai.

Po to, kai „IceMole“ pasiektų tikslą – vandens pripildytą ertmę šalia kriovulkano – būtų pradėtas vandens mėginių tyrimas ieškant galimų bakterijų.

Šį projektą, oficialiai pavadintą „Enceladus Explorer“, vasario 22 dieną pradėjo vykdyti Vokietijos Aerokosminis centras. Jo specialistų sukurtas ir pagamintas „IceMole“ prototipas jau sėkmingai išbandytas gręžiantis į ledą viename iš Šveicarijos ledynų, sakoma pranešime.

Per artimiausius 3 metus „Enceladus Explorer“ projekto vykdytojai atliks dar kelis „IceMole“ prototipo bandymus itin atšiauriomis Aliaskos ir Antarktidos salygomis. Jų metu bus siekiama paimti vandens mėginių iš poledinių ežerų. Jei šie bandymai bus sėkmingi, Vokietijos specialistai siūlys nusiųsti „IceMole“ į Marsą jo ašigalių ledynams tyrinėti. Pasak „Enceladus Explorer“ projekto vadovo Oliverio Funke, tikimasi, kad inžineriniai „kosminio grąžto“ tobulinimo darbai bus užbaigti per artimiausius 3 - 5 metus, o šio prietaiso technologinės galimybės paskatins NASA ir ESA rengti kosminę misiją į Enceladą.

Šiame vaizdo siužete – „IceMole“ prototipo bandymai.


"Balsas.lt"

Facebook komentarai: