Vaikų patyrusių smurtą šeimoje ir kareivių dalyvavusių kare psichologiniai sutrikimai panašūs

Primary tabs

Nauji tyrimai parodė, kad vaikų, patyrusių smurtą šeimoje, ir kareivių, dalyvavusių kare, smegenų veiklos aktyvumas yra labai panašus. Pirmame funkciniame smegenų skenavime, kurio tikslas buvo ištirti fizinės prievartos ir smurto šeimoje padarinius vaikams, mokslininkai rado, kad smurto šeimoje patyrimai yra susiję su smegenų veiklos suaktyvėjimu dviejuose specifinėse srityse (priekinėje insuloje ir amygdaloje). Kareivių, dalyvavusių žiauriose kovose, smegenų aktyvumas padidėjo tose pačiose smegenų srityse, kurios taip pat yra atsakingos už pavojaus identifikavimą.

Tyrimo autoriai spėja, kad traumuoti vaikai ir kareiviai, kad apsisaugoti nuo pavojaus savo aplinkoje išsivystė, taip vadinamą, „hyper atsargumo“ jausmą. Priekinė insula ir amygdala yra su nerimo sutrikimais susijusios smegenų sritys. Nervinė adaptacija šiose regionuose gali padėti išaiškinti, kodėl vaikai, patyrę smurtą šeimoje, turi didesnę riziką tolimesniame gyvenime išsivystyti nerimo sutrikimus.

Profesorius Peter Fonagy teigia:„Šis novatoriškas tyrimas, be jokios abejonės, leido mums žengti labai svarbų žingsnį suprantant, kaip užkirsti neigiamą žalą smegenims kurią padaro smurtas“. Šie stulbinantys atradimai patvirtina, kad traumatiniai išgyvenimai turi įtaką smegenų vystymuisi. Profesorius Foangy teigė: „Šis tyrimas turėtų socialiniams darbuotojams ir gydytojams suteikti papildomą motyvaciją tam, kad padvigubinti savo pastangas apsaugant vaikus nuo smurto. Pilnai suprasdami traumuotų patyrimų pasekmes, mes taip pat galime pasiūlyti, naujai įkvėptą, gydymo strategiją skirtą apsaugoti vaikus nuo traumatinių patyrimų padarinių“.

Vienas iš tyrimų iniciatorių, daktaras McCrory sakė:“Net jeigu mes ir žinome, kad smurtas reprezentuoja vieną iš populiariausių aplinkos rizikos faktorių, susijusių su nerimu ir depresija, reliatyviai labai mažai žinoma, kaip tokia nelaiminga patirtis veikia tolimesnius vaiko išgyvenimus bei pažeidžiamumą. Sekantis mūsų žingsnis yra suprasti ar šie pasikeitimai yra stabilūs. Ne kiekvienas vaikas, patyręs smurtą šeimoje, susidurs su protinės sveikatos problemomis. Dauguma atsitiesia ir iš visų jėgų kimba į gyvenimą. Mes apie šiuos mechanizmus, kurie padeda vaikams tapti atsparesniems tokiems išgyvenimams, norime žinoti daug daugiau“.

Facebook komentarai: