Tyrimas atskleidžia kodėl žiovaujame

Primary tabs

Buvo nustatyta, kad žiovulys gali atvėsinti smegenis. Žmonės labiau linkę žiovauti tada, kai temperatūra lauke neviršyja kūno temperatūros. Tai reiškia, kad žiovulys tokiu būdu reguliuoja smegenų temperatūrą.

Žmonės labiau linkę žiovauti žiemą nei vasarą. Tai reiškia, kad vasarą išlieka didesnė tikimybe smegenims perkaisti, nes, remiantis termoreguliacine žiovulio teorija, nebėra vykdoma oro kaita ir šaltas oras nežiovaujant nėra įtraukiamas.

Šis atradimas reiškia, kad žiovulys yra termoreguliacinės psichologijos dalis. Iki šiol atlikti eksperimentai neatskleidė jokios biologinės žiovulio prasmės. Dabar yra žinoma, kad žiovaujama yra tada, kai smegenų temperatūra padidėja. Šaldymas vyksta tokiu būdu: žiovulio metu žandikaulis yra įtempiamas ir to pasekoje padidintas kraujo srautas teka į smegenis. Taip pat vyksta ir šalto-šilto oro kaita įkvėpimo metu.

Tai buvo pirmas tyrimas, kuris parodė, kad žiovavimo dažnumas priklauso nuo metų laiko. Šio tyrimo rezultatai yra intriguojantys ne tik dėl pagrindinių psichologinių žinių, tačiau ir dėl geresnio kai kurių ligų supratimo, tokių kaip sklerozė ar epilepsija – šios ligos yra siejamos su žiovulio dažnumo padidėjimu ir termoreguliacinės sistemos sutrikimais. Dabar tyrimo rezultatai galės būti panaudoti kaip termoreguliacijos sutrikimų tyrimų įrankis.

Facebook komentarai: