Rusų palydovas netoli Saulės sistemos užfiksavo neįprastą spinduliavimą

Primary tabs

Netoli Saulės sistemos aptikti keli nežinomos kilmės objektai – jie skleidžia kosminius spindulius, kurie „apšaudo“ mūsų planetą protonais, alfa dalelėmis ir sunkesnių elementų branduoliais. Apie šį mįslingą atradimą pranešė Rusijos–Italijos projekto PAMELA dalyviai straipsnyje, publikuotame žurnale „Science“.

Projektas PAMELA (angl. „Payload for Antimatter Matter Exploration and Light-nuclei Аstrophysics“) pradėtas vykdyti 2006 m. birželio mėn.: su rusų palydovu „Resurs–DK1“, fotogtafuojančiu Žemę, į orbitą buvo paleistas spektrometras, sugebantis fiksuoti kosmines antidaleles ir plataus energijų diapazono daleles, praneša „RIA Novosti“.

2008 m. PAMELA duomenys padėjo mokslininkams aptikti pozitronų perteklių kosminiuose spinduliuose – elementariųjų dalelių srautuose, kurie į Žemę patenka iš kosmoso. Vienas iš galimų paaiškinimų, kodėl pozitronų kiekis didesnis už teoriškai tikėtiną – tamsiosios materijos dalelių anihiliacija.

Tačiau tai, pasirodo, ne vienintelis naujas faktas. Ištyrus duomenis apie protonus ir alfa daleles (helio jonus) galaktikos kosminiuose spinduliuose, kuriuos spektrometras užfiksavo nuo 2006 iki 2009 m., paaiškėjo, kad šių dalelių energija ir energijos spektrai neatitinka teorinių prognozių.

„Priimta manyti, kad pagrindinis kosminių spindulių (protonų ir alfa dalelių bei kitų branduolių) šaltinis yra supernovų sprogimai. Kosminiai spinduliai mūsų galaktikoje pasklinda vykstant difuzijos procesui, todėl susidaro tolygus energetinis kosminių dalelių spektras, kurio rodiklis tolygus ir nekintantis“, – aiškina vienas iš straipsnio autorių, profesorius Jurijus Stožkovas iš P. Lebedevo fizikos instituto.

Jo teigimu, spektrometras PAMELA per ketverius metus besisukdamas orbitoje, užregistravo didžiulį kiekį galaktikos protonų ir alfa dalelių, kurių energijos diapazonas platus – nuo 1 gigaelektronvolto iki 1,2 tūkst. gigaelektronvoltų. Šie unikalūs duomenys leido gauti labai tikslius šių dalelių energetinius spektrus, tačiau šie spektrai pasirodė besantys ne visai tokie, kokių tikėtasi.

Paaiškėjo, kad šių protonų ir alfa dalelių spektrai skiriasi vieni nuo kitų: protonų spektras „švelnesnis“, nei alfa dalelių. Be to, abiejų spektrų rodikliai skiriasi energijų intervalo požiūriu, sako J. Stožkovas.

Rusų mokslininkai daro išvadą, kad kosminiais masteliais netoli Saulės sistemos yra keletas skirtingų kosminių spindulių šaltinių, greičiausiai – nykštukinių žvaigdždžių, kurių aktyvumas yra gerokai didesnis už ryškumą.

Facebook komentarai: