Rusai tikisi Antarktidoje aptikti nežemišką gyvybę

Primary tabs

Į poledinį Vostoko ežerą Antarktidoje prasigręžę Rusijos mokslininkai tikisi jame aptikti „nežemiškos gyvybės Žemėje“ atstovus.

Polediniame Vostoko ežere Antarktidoje, kurį vasario 6 dieną 3 768 metrų gylyje pranešė pasiekę Rusijos Arkties ir Antarktidos tyrimų instituto Sankt Peterburge mokslininkai, gali gyventi tik visiškai šiuolaikiniam mokslui nežinomi organizmai, pareiškė Sankt Peterburgo (Rusija) Branduolinės fizikos instituto astrobiologijos grupės vadovas Sergejus Bulatas. Pasak jo, šis ežeras jau 20 milijonų metų yra uždengtas Antarktidos ledo dangos. Įprastinėms gyvybės formoms gyvenimo sąlygos šiame vandens telkinyje yra beveik nepakeliamos dėl didelio deguonies kiekio ir aukšto slėgio, skelbia „Newsru.com“.

Vostoko ežeras yra pats didžiausias iš daugiau nei 100 Antarktidoje esančių poledinių ežerų. Dydžiu jis prilygsta Ontarijo ežerui Šiaurės Amerikoje. Manoma, kad Vostoko plotas siekia 15,5 tūkst. kvadratinių kilometrų. Ežero gylis yra didesnis nei 1200 m.

Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad Vostoko ežero vanduo turi būti persotintas deguonimi: jo koncentracija turėtų būti tokia didelė, kad šiuolaikiniam mokslui žinomos bakterijos negalėtų jame egzistuoti, sakoma pranešime. Deguonies kiekis šiame vandenyje turėtų 50 kartų viršyti įprastinę jo koncentraciją gėlame vandenyje. Be to, skaičiavimai rodo, kad slėgis ežere turėtų siekti apie 400 atmosferų.

Pranešama, kad ežero gręžimo darbus nuo 2002 m. vykdanti Rusijos Antarktidos ekspedicija iš gręžinio išimtuose ledo kernuose nerado jokių ištirpusių organinių medžiagų, kuriomis galėtų misti bakterijos. Poledinio ežero per beveik 4 km storio ledą nepasiekia Saulės šviesa, o tai reiškia, kad šiame vandneyje neįmanomas fotosintezės procesas. Mokslininkų teigimu, Vostoko ežere galėtų gyventi tik chemosintezę naudojantys organizmai.

„Chemosintezės atveju bakterijos išlieka gyvybingos tik dėl cheminių jungčių, be to, jos turi būti prisitaikiusios prie 400 atmosferų slėgio... Mes manome, kad ežeras persotintas deguonimi, nes po juo tirpsta ledynas, atiduodantis lede esantį orą. Ežero ledas formuojasi lėtai, todėl jame nėra dujų, taigi, deguonis susikaupė vandenyje“, – sakė S. Bulatas. Jo teigimu, viename Vostoko ežero vandens litre gali būti ištirpę iki 0,7 - 1,3 gramų deguonies, o tokia jo koncentracija mirtina bakterijoms. Taigi, jei ežero vandenyje vis dėlto būtų rasta kokių nors bakterijų, tai, pasak mokslininko, praktiškai būtų „nežemiška gyvybė Žemėje“.

Tačiau poledinio ežero gelmės gali slėpti ne tik mokslui nežinomas bakterijų rūšis, sakoma pranešime. Pagal kitą hipotezę Vostoko ežere gali gyventi ne tik paprasčiausi, bet ir sudėtingi organizmai: manoma, jog ežerą gali maitinti karšti požeminiai šaltiniai.

„Ten gali būti ne tik bakterijų, bet ir aukštesnių gyvybės formų – pavyzdžiui, moliuskų, krabų, net kalmarų ar aštuonkojų. Nežinau, ar galėtų būti žuvų, tačiau Ramiojo vandenyno dugne šalia Antarktidos besiveržiančių karštų šaltinių vietose jų yra daug“, – sakė mokslininkas.

Manoma, kad makroskopiniai organizmai į Vostoko ežerą galėjo patekti dar tais laikais, kai jis buvo paviršinis vandens telkinys, susiformavęs tektoninio lūžio vietoje. Gondvanos superžemyno egzistavimo laikais Vostoko ežere galėjo gyventi žuvys ir kiti vandens gyvūnai. Tačiau po to, kai Gondvana praėjo skilinėti į atskiras dalis, žemyno dalis su Vostoko ežeru pajudėjo Pietų ašigalio pusėn ir maždaug prieš 20 mln. metų pasidengė ledu.

Atsakyti į klausimą, ar Vostoko ežere egzistuoja gyvybė, mokslininkai galės pasibaigus 2012 m. vasarai Antarktidoje, kuomet bus tęsiami gręžimo darbai. Planuojama, kad pirmieji Vostoko ežero vandens pavyzdžiai į Rusiją bus atvežti iki 2013 m. vasaros. O 2013 – 2014 m. Rusijos mokslininkai surengs ekspediciją į šio poledinio ežero dugną: į jį bus nuleistas specialus aparatas, sakoma pranešime.


"Balsas.lt"

Facebook komentarai: