Proveržis medicinoje: Mokslininkams pavyko atskirti pavienę kraujo ląstelę

Primary tabs

Pirmą kartą nuo to, kai prieš 50 metų kamieninės ląstelės buvo atrastos Toronto Universiteto tyrėjų, mokslininkai, atskyrę pavienę žmogaus kraujo

kamieninę ląstelę nustatė, kad pavienė kamieninė ląstelė gali atkurti visą kraujo sistemą. Šis proveržis atveria duris panaudoti šių gyvybę atstatančių lastelių galią daug efektyviau gydyti vėžiniams susirgimams ir kitoms sekinančioms ligoms.

„Šis atradimas reiškia, kad dabar turime dar labiau delatizuotą žemėlapį kaip tobulinti žmogaus kraują, įskaitant ir daug tyrinėtas kamienines ląsteles,“ – teigė molekulinės genetikos profesorius ir vadovaujantis tyrėjas Džonas Dick‘as, kuris pirmininkauja Kanados kamieninių ląstelių tyrimų biologijos katedrai bei tai pat yra vyresnysis mokslininikas Makeveno regeneracinės medicinos centre ir Ontarijo vėžio institute.

„Mes atskyrėme pavienę ląstelę, kuri atkuria visas kraujo sistemos atšakas. Tai yra raktas, norint maksimalizuoti kamieninių ląstelių potencialą klinikiniame pritaikyme. Kamieninės ląstelės yra tokios retos, kad tai panašu į adatos radimą šienos kupetoje.“
Dick‘as, kuris iniciavo kamieninių ląstelių panaudojimą vėžio srityje ankstesniuose tyrimuose su leukemija ir gaubtinės žarnos vežiu, taip pat sukūrė būdą atkurti visą leukemijos ligos procesą, panaudojęs genetiškai modifikuotą pelę. Nepaisant to, kad jis turi postus universitete ir ligoninėje, jis taip pat yra ir vežio kamieninių ląstelių programos direktorius Ontarijo universitete vėžio tyrimų centre.

1961 m. profesorių James‘o Till‘o, o vėliau ir Ernest‘o McCulloh‘o atradimai greitai privedė prie kamieninių ląstelių panaudojimo kaulų čiulpų transplantacijose leukemija sergantiems pacientams. Tai yra sėkmingiausias iki šiol klinikinio gydymo taikymas, kuris dabar žinomas kaip regeneracinė medicina. Tai yra gydomoji terapija, kuri yra naudojama kiekvienais metais visame pasaulyje tukstančiams žmonių gydyti.

„Nuo tada, kai prasidėjo kamieninių ląstelių mokslas,“ – sako Dick‘as, - „mokslininkai ieškojo motininės gyslos – pavienės, grynos kamieninės ląstelės, kuri gali būti suvaldyta ir užauginta prieš transplantaciją pacientui. Neseniai mokslininkai pradėjo naudoti kamieninės ląsteles, kurias rado bambagyslės kraujyje. Vis dėlto, daugeliui pacientų vieno donoro mėginys nėra pakankamai didelis, kad galėtų būti panaudotas. Naujieji atradimai yra didelis žingsnis siekiant sukurti pakankamą kiekį kamieninių ląstelių, kad jas būtų galima plačiau panaudoti medicinoje ir tokiu būdu priartėti prie pacientams pažadėtos regeneratinės medicinos įgyvendimo.

Siekant šio tikslo, mokslininkai iš tikro sužinojo daug gyvybiškai svarbių duomenų ryšium su kamieninių ląstelių poaibiais ir specializacija. Praėjusiais metais, Dick‘o komanda pranešė izoliavusi daugiau specializuotų motininių ląstelių, kurios išsidėsčiusios išilgai kamieninių ląstelių. Atradimas, paskelbtas šiandien, buvo įgalintas modernios tėkmės citometrijos technologijos: tai procesas, kuris sparčiai surūšiuoja, atsijoja ir išvalo milijonus kraujo ląstelių į svarbias dėžes mokslinei analizei. Dabar, kamieninės ląstelės gali pradėti žymėti molekulinius pokyčius, kurie parodys, kaip „normalios“ kamieninės ląstelės elgiasi ir išgyvena, taip pat charakterizuoja branduolio ypatybes, kurios atskiria jas nuo kitokio tipo kraujo ląstelių.

Šis atradimas yra vienas iš tų, kurių Dick‘as asmeniškai siekė nuo pat 1988 m., kai jis sukūrė pirmąsias reikšmingas žmogaus kraujo ląsteles, perkeldamas jas į imunodeficitą turinčią pelę.

„Tada mūsų pagrindinis tikslas buvo charakterizuoti pavienę žmogaus kamieninę ląstelę. Su pažanga, pasiekta technologijos srityje, praėjus 23 metams, mes tai turime.“

mokslon.lt

Facebook komentarai: