Pasaulinis atšilimas stabdo naujo ledynmečio artėjimą

Primary tabs

Precedento neturintis „šiltnamio dujų“ kiekis Žemės atmosferoje trikdo natūralius ledynmečio ciklus, teigiama JAV ir D. Britanijos mokslininkų atlikto tyrimo išvadose.

Dabartinis šilto klimato Žemėje laikotarpis, prasidėjęs prieš maždaug 11 000 metų, turėtų pasibaigti per 1500 metų prasidėsiančiu nauju ledynmečiu, teigia mokslininkai. Tačiau dabartinė anglies dvideginio ir kitų „šiltnamio dujų“ koncentracija atmosferoje sulaiko joje šilumą, neleisdama Žemei atvėsti, kaip anksčiau yra ne kartą įvykę praeityje dėl pasikartojančių mūsų planetos orbitos pokyčių, skelbia „Physorg.com“.

Tyrėjų grupė, sudaryta iš Londono Karališkojo koledžo, Kembridžo universiteto ir Floridos valstijos universiteto mokslininkų, priėjo išvadą, kad eilinis ledynmetis dėl žmonių veiklos išmetamų „šiltnamio dujų“ poveikio veikiausiai vėluos dešimtis tūkstančių metų.

Šio tyrimo išvados sausio 8 dieną paskelbtos žurnalo „Nature Geoscience“ interneto svetainėje, sakoma pranešime.

Nors žinia apie vėluosiantį ledynmetį daugumai gali pasirodyti gera, iš tikrųjų taip nėra, sako šio tyrimo bendraautoris, Floridos universiteto geologijos profesorius Jimas Channellas. Pasak jo, ledo danga Vakarų Antarktidoje ir kitose planetos vietose dėl pasaulinio atšilimo jau yra destabilizuota, o kai ledo plokštės galutinai nuslinks į vandenyną, tai turės dramatiškų pasekmių jūros lygio kilimui. Jis pabrėžia, kad ledo plokštės ir toliau tirps, kol prasidės su nauju Žemės klimato kaitos ciklu susijęs atšalimas.

Šio tyrimo metu mokslininkai nagrinėjo klimato kaitos veiksnius priešistoriniais laikais bandydami modeliuoti naujo ledynmečio artėjimą. Pasitelkę astronominius Žemės orbitos svyravimų modelius, aprėpiančius kelių milijonų metų laikotarpį, astronomai gali apskaičiuoti Saulės šilumos kiekį, kuris pasiekė Žemę per praėjusį ledynmetį ir laikotarpį tarp dviejų paskutiniųjų ledynmečių. Tyrėjai priėjo išvadą, kad dabartinis šilto klimato Žemėje laikotarpis turėtų pasibaigti per artimiausius maždaug 1500 metų.

Tačiau dabar Žemės atmosferoje yra žymiai didesnė „šiltnamio dujų“ koncentracija nei bet kada per mažiausiai kelis milijonus metų. Todėl klimato atšalimą, natūraliai vykstantį dėl Žemės orbitos pokyčių, stabdo saulės šilumos „užrakinimas“ Žemės atmosferoje. Ledo kernų tyrimai atskleidė, kad per kelis praėjusius milijonus metų anglies dvideginio koncentracija atmosferoje niekada nėra viršijusi 280 dalių viename milijone, sakoma pranešime. Dabar, pasak Jimas Channellas, ji siekia 390 dalių viename milijone. Toks staigus šuolis įvyko vos per 150 praėjusių metų.

Milijonus metų anglies dvideginio koncentracija Žemėje keičiantis ledynmečiams tai sumažėdavo, tai vėl padidėdavo. Dėl planetos orbitos pokyčių prasidėdavo šiltesnio kimato laikotarpiai, o tai savo ruožtu pakeisdavo vandenynų srovių cirkuliaciją. Dėl tokių pokyčių vandenynų gelmėse esančios šalto vandens masės kildavo į paviršių ir išleisdavo į atmosferą sukauptą anglies dvideginį. Didėjanti jo koncentracija atmosferoje skatindavo tolimesnį klimato šiltėjimą, kol dėl orbitos pokyčių Žemę vėl pasiekdavo mažesnis saulės šilumos kiekis, ir ilgainiui klimatas atvėsdavo ir vel prasidėdavo ledynmetis.

„Problema ta, kad dabar mes padidinome šioje sistemoje cirkuliuojančio CO2 kiekį degindami iškastinį kurą, ir klimato atvėsimą lemiantys natūralūs veiksniai su tuo nebepajėgia susitvarkyti“, - sako profesorius J. Channellas.

Jo teigimu, tokio didelio „šiltnamio dujų“ kiekio sankaupa Žemės atmoferoje dabartinei civilizacijai gresia katastrofiškomis pasekmėmis.

„Visa esmė ta, kad mes nebegalime išlaikyti dabartinio šilto klimato lygio ir dar labiau jį kaitiname, vis didiname CO2 emisijas. O šių dujų koncentracijos didėjimas šilto klimato sąlygomis turės visai kitokių pasekmių, nei CO2 kiekio augimas šalto klimato laikotarpiais“, – pabrėžė mokslininkas.

Facebook komentarai: