Pakartotiniai tyrimai parodė: Albertas Einšteinas neklydo

Primary tabs

Nors dėl neseniai atliktų eksperimentų, kurių metu neutrinai neva viršijo šviesos greitį, kilo šiokių tokių abejonių dėl Alberto Einsteino teiginio, jog niekas negali judėti greičiau už šviesą vakuume, dabar, panašu, šio teiginio teisingumu vėl galima pasitikėti, rašo thestatecolumn.com.

Europos atominių tyrimų organizacija (CERN) paskelbė, jog rugsėjo mėnesį vykusio eksperimento, kurio metu nustatyta, jog neutrinai gali pažeisti geriausiai žinomą Einšteino specialiosios reliatyvumo teorijos principą, rezultatų nepavyko patvirtinti kitai mokslininkų grupei atliekant pakartotinį eksperimentą toje pačioje laboratorijoje.

Naujasis eksperimentas, pavadintas ICARUS, buvo atliekamas Italijos Gran Sasso laboratorijoje, jo metu buvo nustatinėjamas iš CERN laboratorijos į Gran Sasso pasiųstų neutrinų greitis.

ICARUS tyrimą atlikę mokslininkai naudojo tokius pačius trumpus spindulių impulsus, kaip ir rugsėjo eksperimente. CERN nurodo, kad nauji matavimo duomenys „nesutampa su pradiniais duomenimis, pateiktais po OPERA eksperimento praėjusių metų rugsėjį“.

„Įrodymai pradeda rodyti, kad OPERA eksperimento rezultatai buvo matavimų klaidos. Tikslumas yra svarbus, todėl Gran Sasso eksperimentai BOREXINO, ICARUS, LVD ir OPERA gegužę atliks naujus spindulių impulsų iš CERN matavimus ir pagal tai nulems galutinį verdiktą“, - sakė CERN tyrimų direktorius Sergio Bertolucci.

Norint apsaugoti OPERA eksperimentą atlikusių mokslininkų grupę nuo per daug neigiamos kritikos už drąsą nepagrįstai ir nesėkmingai abejojant A. Einsteino specialiąja reliatyvumo teorija, S. Bertolucci gynė OPERA mokslininkų taikytą eksperimento metodą.

„kad ir koks bebūtų rezultatas, OPERA eksperimentas buvo atliekamas moksliškai pagirtinai: jų matavimo rezultatai buvo atviri, mokslininkai skatino nepriklausomus ekspertus pakartoti matavimus. Būtent taip veikia mokslas“, - sakė S. Bertolucci.

Nobelio premijos laureatas ir ICARUS eksperimento atstovas spaudai Carlo Rubbia taip pat pakomentavo naujausio neutrinų greičio matavimo rezultatus.

„ICARUS eksperimentas pateikė svarbius neįprastų praėjusių metų OPERA rezultatų kryžminio patikrinimo duomenis. ICARUS nustatė, kad neutrinų greitis nėra didesnis už šviesos greitį. Tai yra sudėtingi ir jautrūs matavimai ir jie pabrėžia mokslinio proceso svarbą“, - sakė mokslininkas.

C. Rubia pateikė ir daugiau duomenų apie tai, kaip buvo atliekamas ICARUS eksperimentas.

„ICARUS skysto argono laiko projekcijos kamera yra naujoviškas detektorius, suteikiantis galimybę tiksliai rekonstruoti neutrinų sąveikas. Greiti susijusių scintiliacijų impulsai suteikia galimybę tiksliai nustatyti kiekvieno įvykio laiką ir panaudojami neutrinų judėjimo trukmės matavimui. Šis metodas yra pripažįstamas visame pasaulyje kaip tinkamiausias dideliems ateities neutrinų detektoriams“.

Pasak Wisconsin-Madison universitetui (JAV) priklausančios Pietų ašigalio neutrinų observatorijos atstovų, „neutrinai yra subatominės dalelės, susidarančios skylant radioaktyviems elementams ir yra elementariosios dalelės be elektrinio krūvio“.

Ir net jeigu neutrinai veikiausiai nesugeba skrieti greičiau už šviesą, šios subatominės dalelės vis vien pasižymi kitomis įdomiomis savybėmis. Neseniai Rochesterio universiteto iš Šiaurės Karolinos valstijos universiteto (abu JAV) mokslininkai bendromis pastangomis nustatė, kad neutrinai gali perduoti informaciją per kietas medžiagas.

Mokslininkai neutrinus siuntė per maždaug 240 metrų akmens sluoksnį į kitą pusę perduodami žodį „neutrinos“. Mokslininkai įsitikinę, kad neutrinų komunikacijos technologijos gali būti labai naudingos jau gana netolimoje ateityje.

Neutrinai beveik neturi masės ir neturi krūvio. Tai reiškia, kad jų neveikiam magnetiniai laukai ir silpnai veikia gravitacijos jėgos, todėl jie gali netrukdomi kirsti kietas ir skystas medžiagas.

Nors neutrinai tikriausiai ir nesugeba viršyti šviesos greičio, jų konstrukcija neabejotinai bus svarbi ateities kosminei ir povandeninei komunikacijai.


www.DELFI.lt

Facebook komentarai: