Mūsų galaktika turi iš tamsiosios materijos sudarytą palydovą

Primary tabs

Kalifornijos Berkeley universiteto (JAV) astronomė teoretikė Sukanya Chakrabarti išvedė matematinę formulę, pagal kurią jos teigimu galima aptikti ir išmatuoti mažas 'tamsiąsias' galaktikas, skriejančias aplink įprastines galaktikas. Ji taip pat mano, jog vienas toks nematomas objektas kaip tik skrieja Paukščių Tako pakraštyje.

Tiesa, jei šis keistas objektas apskritai egzistuoja, mums jį užstoja kosminių dulkių, dujų ir kitų objektų sankaupos. Manoma, jog tokios nykštukinės galaktikos skrieja orbitomis aplink daugelį didžiųjų galaktikų, tokių kaip mūsiškė Paukščių Tako galaktika. Tiesiogiai jų stebėti neįmanoma, kadangi jos yra per daug blyškios, o didžioji jų masės dalis sudaryta iš tamsiosios materijos.

Remiantis Chakrabarti sukurtu metodu, šiuos nematomus palydovus galima stebėti netiesiogiai, analizuojant spiralinėse galaktikose esančių vandenilio dujų sankaupų tankio kitimus. Pagal tai galima apytiksliai nustatyti palydovų buvimo vietą ir dydį. Chakrabarti savo aptiktą objektą vadina “Galaktika X”. Pavadinimas 'pasiskolintas' iš hipotetinės “Planetos X” - dešimtosios planetos, kuri, kaip kadaise klaidingai buvo manoma, turėjo skrieti aplink Saulę tolimesne nei Plutono orbita.

Chakrabarti ir keletas jos kolegų teigia, jog matematinis modelis yra teisingas, ir jog 'Galaktika X' yra vos 300 tūkstančių šviesmečių atstumu nuo galaktikos centro (galaktikos spindulys yra apie 50000 šviesmečių).

Tyrinėtojų komanda turi pagrindo tikėti gautais skaičiais. Bendradarbiaudami su partneriais iš Kanados Teorinės astrofizikos instituto, jie išanalizavo porą galaktikų, turinčių iš regimosios materijos sudarytus palydovus. Patikrinus šias galaktikas naudojant naująjį matematinį modelį, algoritmas teisingai nustatė šių palydovų mases ir buvimo vietas. Chakrabarti mano, joo metodas turėtų tikti visiems palydovams, kurių masė ne mažesnė kaip viena tūkstantoji pagrindinės galaktikos masės dalis.

Teorinį atradimą tikimasi patikrinti infraraudonųjų bangų diapazone, naudojant orbitinio teleskopo 'Spitzer' įrangą. Komanda tikisi patobulinti formulę, analizuodami dar daugiau palydovus turinčių galaktikų. Jei metodo teisingumas pasitvirtins, jis gali tapti nauju įrankiu, padedančiu aptikti ir apibūdinti tamsiąsias galaktikas-palydovus. Be to, jis galėtų padėti patikrinti kai kuriuos tamsiosios materijos, sudarančios didžiają Visatos masės dalį, teorijos aspektus.

Facebook komentarai: