Mokslininkai sieja laukinių šimpanzių gestus su kalbos evoliucija

Primary tabs

Sterlingo mokslininkė nustatė laukinių šimpanzių bendruomenėje naudojamus rankų gestus (nuo 20 iki 30), kuriais stengiamasi susibendrauti tarpusavyje slaugymo, maitinimo, lytinių santykių, agresijos ir gynybos metu. Mažiausiai trečdalis šios gestikuliacijos judesių yra tokie patys kaip ir žmonių, o jų panašumai gali mums padėti išsiaiškinti kaip vystėsi žmonių kalba.

Tyrinėtoja Dr. Anna Roberts, nustatė, jog šimpanzės naudoja rankų mostus, bandydamos prisikviesti savo gentainius; mosikuoja, norėdamos parodyti, jog svečiui atėjo metas išeiti; naudoja atitinkamą gestikuliaciją, prašydamos maisto ir pliaukši rankomis, norėdamos išreikšti savo susijaudinimą. Tai pirmasis mokslinis tyrimas, parodantis, jog laukinės šimpanzės yra itin artimos žmonėms savo bendravimo sugebėjimais, o anksčiau minėtųjų gestų analizė leidžia daryti prielaidą, kad žmonių ir šimpanzių protėviai naudojo tokius pačius rankų gestus.

Dr. Roberts teigia: „Šimpanzės naudoja gestikuliaciją apgalvotai, trokšdamos sulaukti atsakymo iš kitų šimpanzių, ir tai gali būti toji reikalinga grandinės dalis tarp beždžionių ir žmonių bendravimo“. „Dabar mes žinome, jog šie gestai – populiarūs tarp mūsų protėvių ir, galbūt, buvo pradinis kalbos evoliucijos taškas. Šimpanzių rankų gestikuliacija yra valdoma tos pačios smegenų dalies, kaip ir kalba žmonių smegenyse“.

Dr. Roberts atskleidė, kad šimpanzės bendrauja naudodamos ne tik rankų gestus, bet ir suvokimą, ką turėjo omenyje kitą šimpanzė, siunčianti savo gentainiui tam tikrus signalus. „Šimpanzės naudoja ne tik panašius rankų gestus kaip žmonės. Jų gestikuliacijos naudojimo būdas yra labai panašus į žmonių naudojamus gestus kalboje. „Minčių skaitymas“ yra tas metodas, kurį naudoja žmonės, bendraudami su kitais, ir bandydami suprasti ką pašnekovas turėjo galvoje. Tokį gebėjimą turi ir šimpanzės“, - teigia mokslininkė.

„Mus domina tai, kas išskiria žmogų gyvūnų tarpe, o tas skiriamasis bruožas yra būtent kalba. Ji padeda mums bendrauti, mokytis vienam iš kito ir sukurti darnią visuomenę. Nei viena kita rūšis neturi tokios sudėtingos ir lanksčios bendravimo sistemos, ir šiuo metu stinga informacijos apie tai, kaip žmonės pradėjo naudoti kalbą“. Reziumuodama Dr. Roberts teigia: „Gebėjimas bendrauti ir mokytis iš kitų paruošė dirvą kalbos evoliucijai. Jei šimpanzės išmoksta tikslią gestų struktūrą iš kitų, tai reiškia, kad esminiai pažinimo įgūdžiai, reikalingi kalbos evoliucijai, jau yra vartojami mūsų artimiausių giminaičių“.

Facebook komentarai: