Mokslininkai priėjo paskutinę Higso bozono paieškos fazę

Primary tabs

Paskutinė trūkstama molekulinės fizikos esminio modelio dalis greitai nebeturės kur pasislėpti.

Ši dalis – elementarioji dalelė, vadinama Higso bozonu, kuri, manoma, suteikia medžiagai visą jos masę – iki šiol dar neatrasta, bet fizikai, dirbantys su didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu netoli Ženevos, ir grupė mokslininkų iš Kalifornijos Universiteto, atmetė didžiąją dalį masių diapazono, palikdami tik mažą tarpelį, kuriame ši nepagaunama dalelė gali būti rasta.

„Jei ji egzistuoja, ji turi būti čia. Jei jos čia nebus, nuo gruodžio ją galėsime vadinti mokslinės fantastikos dalimi,“ – teigė Vivek‘as Sharma, Kalifornijos Universiteto fizikos profesorius. Sharma koordinuoja tarptautinę komandą, ieškančią Higso bozono su CMS detektoriumi, vienu iš dviejų įrenginių, naudojamų paieškose. Antrasis yra pavadintas ATLAS.

27 km ilgio žiede protonus pagreitindami iki beveik šviesos greičio ir juos sudaužydami, mokslininkai greitai atkuria sąlygas, kurios egzistavo visatos susikūrimo metu. Tą akimirką Higso bozonas, jei toks yra, turėtų pradėti egzistuoti ir greitai išsiskaidyti į kitas labiau žinomas ir atpažįstamas daleles, kurias CMS ir ATLAS turėtų aptikti.

Nors Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas veikia vos penkis mėnesius, dvi komandos jau pašalino (būdami tikri 95 %) didžiąją dalį masių diapazono, kuriame gali būti Higso dalelė. Du kartus per metus vykstančioje Leptono-Fotono konferencijoje Sharma pranešė, kad jei Higso dalelė egzistuoja, ji turėtų būti tarp 114 ir 145 GeV (Giga elektronvoltų; masės matas).

Higso bozonas šiame diapazone turėtų išsisklaidyti numatomomis kryptimis. Mokslininkai nustatė dalelių išsisklaidymo būdus , kurių galima tikėtis iš Higso bozono, bet ne taip dažnai, kad galėtų pasakyti, jog tai nėra paprasčiausi statistiniai gerai žinomų fono procesų svyravymai.

Galutiniam supratimui reikės daugiau duomenų, kuriuos didysis dalelių greitintuvas jau pradeda teikti. Greitintuvą paleidus po pertraukos, kurios metu komanda padidino susidūrimo greitį, iki spalio pabaigos turėtų būti sukaupta dvigubai daugiau duomenų nei iki šiol.

„Mes įžengiame į labai įdomią Higso bozono medžioklės fazę,“ – tegia Sharma. „Jei Higso bozonas egzistuoja tarp 114-145 GeV, lygindami su fonu turėtume pamatyti žymų energijos perteklių, tačiau jei to nebus, mes išbrauksime šią dalelę iš viso masių diapazono. Vienu ar kitu būdu iki šių metų pabaigos met pasieksime didelį atradimą.“

Facebook komentarai: