Mokslininkai nustatė kas lėmė žmogaus smegenų vystymąsi

Primary tabs

Žmogaus smegenys vystėsi gerokai sparčiau nei kitų žinduolių, skelbia JAV mokslininkai.

Jos šiandien yra trigubai didesnės nei prieš 2 mln. metų. Kaip rašoma „Science Daily“, Misūrio universiteto (JAV) mokslininkai tikrino tris smegenų augimo priežastį galinčias pagrįsti hipotezes: klimato kaitos įtaką, ekologinį poreikį ir konkurenciją.

Skelbiama, kad būtent pastaroji turėjo didžiausios įtakos žmogaus smegenų vystymosi raidai.

Mokslininkai tyrė 153 hominidų (žmonių giminės ir žmonių protėvių) kaukoles (tyrimo objektų gyvavimo laikotarpis – 2 mln. metų).

„Mūsų tyrimas parodė, kad smegenys buvo didesnės tuose regionuose [gyvenančių hominidų], kuriuose fiksuojama didesnė populiacija. Tai reiškia, kad konkurencija čia neišvengiamai buvo didesnė nei mažiau apgyvendintose vietose.

Kai žmogus nori konkuruoti, pavyzdžiui, norėdamas įgyti aukštesnį socialinį statusą, didesnės smegenys garantuoja pranašumą“, – komentuoja universiteto mokslininkai Davidas Geary ir Thomas Jeffersonas.

Taip pat tyrimo metu pastebėta, kad klimato kaita ir migracija tolyn nuo pusiaujo taip pat veikė žmones: tokiems žmonėms pavyksta geriau prisitaikyti prie besikeičiančių klimato sąlygų.

„Smegenims ypač svarbi medžiagų apykaita – kad jos vystytųsi ir tinkamai veiktų, reikia labai daug energijos ir laiko. Pastebėjome, kad žmogaus smegenys, priešingai nei kitų žinduolių, nenustojo vystytis: konkurencija lėmė tolesnę smegenų vystymosi pakopą“, – įsitikinęs vienas iš tyrimo autorių, Misūrio universiteto studentas Drew Bailey.

Facebook komentarai: