Moderni gyvybė žemėje atsirado iš daugialąsčių organizmų

Primary tabs

Paskutiniu metu, kad įminti gyvybės atsiradimo mįslę, buvo atlikta daug tyrimų. Tačiau vis dar spekuliuojama iš kur atsirado pirmoji gyvybė. Mokslininkai, nagrinėdami genetinę žmonijos istoriją, bando susisteminti turimą tyrimų informaciją. Michael Marshall – naujo gyvybės atsiradimo teorijos šalininkas, teigia, kad gyvybė atsirado iš daugialąsčių organizmų, kurie kaip manoma, egzistavo prieš 2.9 bilijonų metų (daugiau negu bilijoną metų prieš gyvybės atsiradimą žemėje). Manoma, kad šie organizmai skilo į tris dalis, kiekviena dalis sudarė pagrindines, šiuo metu žemėje aptinkamas gyvybės rūšis.

M. Marshall bendradarbiavo su, vienu geriausių daugialąsčių organizmų tyrėjų, Ilinojaus universiteto mokslininku Gustavo Caetano-Anolles. Anot mokslininkų, tuo metu daugialąsčiai organizmai buvo užpildę vandenynus ir gyvavo kaip atskiri organizmai.

Daugialąsčiai organizmai suskilo į tris pagrindines grupes: bakterijas, archajines ląsteles ir eukarijotines ląsteles. Manoma, kad būtent dėl eukarijotinių ląstelių atsirado žemės augalija ir gyvūnija.

Gilinantis į daugialąsčių organizmų sudėtį, G. Caetano-Anolles tyrinėjo moderniuosius baltymus. Remiantis mokslininko tyrinėjimais, 5 iš 11 baltymų pavyzdžių rodo, kad baltymai yra universalūs todėl buvo padaryta išvada, kad baltymai galėjo sudaryti ir daugialąsčius organizmus.

Pagal M. Marshall, ląstelės, kurios sudarė daugialąsčius organizmus, matomai, turėjo sieneles, tačiau joms stigo DNR, nepaisant to jos sugebėjo kaupti informaciją bei perduoti ją savo palikuonims. Remiantis daugelio mokslininkų tyrimais, buvo nustatyta, kad ląstelės, kurios sudarė daugialąsčius organizmus dalinosi informaciją tarpusavyje ir nekonkuravo, o tai dabartiniame biologiniame pasaulyje yra retas reiškinys.

Facebook komentarai: