Medžiagų konstravimas iš virusų

Primary tabs

Tyrėjai panaudojo virusus medžiagų kūrimui, kurios yra panašios į siūlinius baltymus. Šie baltymai yra vieni iš svarbiausių konstrukcinių baltymų gamtoje. Šis pasiekimas leis tyrėjams sukurti medžiagas su kintamomis optinėmis, biomedicininėmis ir mechaninėmis savybėmis.

Mokslininkai teigia, kad šią idėją jie pasisavino iš gamtos. Gamta turi unikalią savybę sukurti funkcines medžiagas iš labai paprastų medžiagų.

Bandymui buvo pasirinktas M13 virusas, kuris nėra žalingas žmonėms bei išoriškai yra labai panašus į siūlinius baltymus.

Tyrėjai panardino ploną stiklo plokštelę į tirpalą su virusais, tada ją lėtai traukė lauk. Prie stiklo plokštelės prisitvirtino plona plėvelė, sudaryta iš virusų. Traukiant plokštelę 10-100 mikrometrų per minutę greičiu, visas sluoksnis susidaro per 1-10 valandų.

Keisdami virusų koncentraciją bei plokštelės traukimo greitį, mokslininkai sugebėjo gauti tris skirtingus į baltymus panašių struktūrų sluoksnius, kurie skyrėsi savo paviršiaus įtempiu, lipnumu bei garavimo savybėmis.

Plokštelę traukiant lėčiau, virusai susisukdavo į spiralinius kaspinėlius.

Padidinę virusų koncentraciją tirpale iki 4-6 gramų viename milimetre, gauta medžiaga, kuri sugeba išskaidyti šviesą taip pat, kaip stiklinė prizmė. Tyrėjai teigia, kad tokia medžiaga niekada dar nebuvo aptikta gamtoje.

Teigiama, kad keičiant virusų koncentraciją, greitį bus galima sukurti skirtingas kinematines bei termodinamines savybes turinčias medžiagas, kurios taip pat skirsis savo storiu, ilgiu bei skaidrumu.

Facebook komentarai: