Marse aptiktos dvi kosminės kapavietės

Primary tabs

Aplink Marsą skriejantis NASA palydovas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) atsiuntė į Žemę dviejų Raudonosios planetos paviršiuje įšalusių kosminių aparatų nuotraukas.

MRO nuotraukose matyti du neveikiantys kosminiai aparatai, prišalę prie Marso savo kapavietėse, skelbia „Space.com“. Nuo 2006 m. aplink Marsą skriejantis MRO palydovas pirmąjį aparatą Marso Šiaurės ašigalio regione nufotografavo šių metų sausio 26 dieną. Pasak specialistų, šioje spalvotoje nuotraukoje matyti nebeveikiantis marsaeigis „Phoenix Mars Lander“. Jis 2008 m. sėkmingai nusileido Marso paviršiuje.

Kitoje MRO perduotoje nuotraukoje matyti trys nuleidžiamosios platformos, 2004 m. sausio mėnesį atgabenusios kitą NASA marsaeigį „Spirit“, „vainiklapiai“. Ši platforma naudojo oro pagalves ir parašiutus, kad „Spirit“ galėtų minkštai nusileisti Gusevo kraterio prieigose ir pradėti savo tyrimų misiją, sakoma pranešime.

„Spirit“ atsiskyrė nuo savo platformos 2004 m. sausio mėnesį ir didžiąją 6 metus trukusios savo tyrimų programos dalį praleido važinėdamas maždaug 3,2 kilometrų spinduliu į rytus nuo savo nusileidimo vietos, skelbia NASA atstovai. Šis marseigis nustojo veikti 2010 metais, o NASA oficialiai pripažino jį „mirusiu“ praėjusiais metais.

MRO nuotraukoje, kuri buvo padaryta šių metų sausio 29 dieną, „Spirit“ nuleidžiamoji platforma matoma kaip ryškus objektas kairėje apatinėje kadro dalyje, į pietvakarius nuo Bonneville'o kraterio.

„Spirit“ ir jo dvynys marsaeigis „Opportunity“ pagal NASA planą turėjo Marse darbuotis tris mėnesius ir ieškoti praeityje galimai paliktų vandens žymių šios planetos paviršiuje. Tačiau abu marsaeigiai darbavosi žymiai ilgiau, o jų tyrimai pateikė įrodymų, jog Marsas praeityje buvo kur kas šiltesnis ir drėgnesnis.

2009 m. gegužę marsaeigis „Spirit“ įklimpo į smėlį. Kadangi jis nebegalėjo judėti, NASA mokslininkai jį pavertė stacionaria stebėjimų vieta, ir marsaeigis toliau siuntė į Žemę savo prietaisų surinktus duomenis. Tačiau po 10 mėnesių ryšys su „Spirit“ nutrūko, nes prasidėjus Marso žiemai jo saulės fotoelementų skydeliai nebegalėjo surinkti tiek saulės energijos, kad jos pakaktų įrangai maitinti.

Tačiau „Opportunity“ tebėra gyvas ir sveikas, praėjusį mėnesį jis atšventė 8 metų darbo Marse sukaktį, sakoma pranešime. Po 3 metų klajonių 2011 m. rugpjūtį jis atvyko prie 22 kilometrų skersmens „Endeavour“ kraterio ir po kurio laiko pateikė, pasak mokslininkų, geriausius iki šiol gautus įrodymus, jog praeityje Marso paviršiuje buvo skysto vandens.

„Phoenix Mars Lander“ nusileido Marse 2008 m. gegužę. Jis turėjo ieškoti vandens pėdsakų Vastitas Borealis lygumoje netoli Šiaurės ašigalio. Per 6 mėnesius trukusią tyrimų programą marsaeigiui pavyko patvirtinti vandens ledo egzistavimą po Marso paviršiaus gruntu. „Phoenix“ misija baigėsi 2008 m. lapkritį, kai dėl dangų temdančių dulkių debesų, labai žemos temperatūros ir nepakankamos Saulės šviesos kiekio jis nebegalėjo pasigaminti energijos, sakoma pranešime.


"Balsas.lt"

Facebook komentarai: