Mamutas bus klonuotas jau po kelerių metų

Primary tabs

Nauja japonų mokslininkų sukurta klonavimo technologija teikia vilčių po maždaug 4 metų „prikelti“ prieš tūkstančius metų išnykusius mamutus.

Kaip praneša telegraph.co.uk, ankstesni bandymai atkurti mamuto ląstelės branduolį iš Sibiro įšale rastų straublėto milžino odos ir raumenų audinio fragmentų nebuvo sėkmingi – mamuto liekanos buvo pernelyg smarkiai pažeistos šalčio.

Tačiau Rikeno Raidos biologijos centro (Japonija) daktaro Terušiko Vakuojamos (Terushiko Wakayama) sukurta technologija leido sėkmingai klonuoti pelę, kurios audiniai buvo įšalę 16 metų. Todėl tikimasi, kad, taikant šį metodą, bus galima klonuoti ir mamutus.

„Techninės problemos jau įveiktos ir mums tereikia įšalusio mamuto minkštojo audinio fragmento“, - tvirtina kolegos išrasta klonavimo technologija naudotis ketinantis Kioto universiteto mokslininkas Akira Iritani.

Atkūrus mamuto ląstelės branduolį, jis būtų implantuotas Afrikinio dramblio patelės kiaušinėlio ląstelėje. Afrikinio dramblio patelė ir turėtų išnešioti mamutuką.

A. Iritani skaičiuoja, kad atkurti mamuto ląstelės branduolį ir dirbtinai apvaisinti dramblį pavyktų per dvejus metus. Dar 600 dienų truktų nėštumo laikotarpis.

Ieškoti mamuto pavyzdžių mokslininkas ketina vykti į Sibirą. Nesėkmės atveju, jis prašytų kolegų iš Rusijos pagalbos. Japonui pakaktų ir 3 kvadratinių centimetrų dydžio mamuto audinių lopinėlio.

Tiesa, kol kas stambiųjų žinduolių (pvz., galvijų) klonavimo rezultatai nėra labai sėkmingi. “Šiuo metu tikimybė sėkmingai klonuoti kurį nors galviją siekia maždaug 30 proc., - pažymi A.Iritani. – Manau, tai pakankamai rimta paraiška mėginti klonuoti ir išauginti sveiką mamutą.” Ryškų Japonijos mokslininkų optimizmą gali apmalšinti ir faktas, jog anksčiau minėtos užšaldytos pelės klonavimo atveju, buvo atlikta daugiau kaip 1 100 bandymų, iš kurių tik septyni atvejai buvo sėkmingi.

Tačiau net jei mokslininkams ir pavyktų sulaukti mamutuko gimimo, sunkumai tuo nesibaigtų. „Žinoma, jei pavyktų klonuoti mamuto embrioną, prieš klonuojant mums reikia apgalvoti, kaip jį auginti, ar demonstruoti jį viešumoje“ - vardija klonavimo projekto iniciatorius.

Gigantiški žinduoliai išnyko maždaug prieš 8 tūkst. metų, paskutinio ledynmečio pabaigoje. Kai kurie ekspertai yra linkę palaikyti prielaidą, kad dėl mamutų išnykimo kalti gali būti dominuojančiųjų rolę planetoje įgiję plėšrūs žinduoliai – žmonės. Kiti argumentuoja, kad lemiamos reikšmės šių milžiniškų gauruočių išnykimui turėjo klimato pokyčiai.

Facebook komentarai: