Lapkričio naktiniame danguje karalius Jupiteris

Primary tabs

Vėlyvą rudenį temsta anksti, ir tai tik į naudą Jupiterio stebėtojams. Lapkričio mėnesį planetų

karalius puikiai matomas vakarais ir leidžiasi gerokai po pusiaunakčio. Tik prasidėjus sutemoms užtenka pažiūrėti pietryčių kryptimi, ir Jupiteris bus pats pirmas šviesulys, kurį pavyks pastebėti.

Pasitelkus žiūronus, bus galima susirasti Uraną, o su teleskopu – ir Neptūną (mėgstantys iššūkius, galės pabandyti susirast Uraną be žiūronų, o Neptūną – be teleskopo). Šios trys planetos milžinės bus stebimos vakarais, o ketvirtoji – Saturnas – pagaliau po pertraukos pasirodys rytų danguje. Ir ne vien dėl jo bus verta anksčiau keltis: taip pat rytais pasirodys ir Venera, kuri dabar bus itin patraukli stebėjimams pro teleskopą.

Bet pradėkim nuo vakarinio dangaus. Jupiteris bus nesunkiai pastebimas pietryčiuose praėjus pusvalandžiui po saulėlydžio, o dar po trijų valandų jis tiesiog žėrėte žėrės pietuose, kabodamas 30° aukštyje virš horizonto. Kadangi dangus jau bus tamsus (jei netrukdys dirbtinis apšviestumas), dar aukščiau nesunkiai matysis Žuvų Ratelio asterizmas, o virš jo – Pegaso keturkampis. Jupiterio spindesys per lapkritį truputuką (dvidešimčia procentų) priblės, nuo –2,8 iki –2,6 ryškio, tačiau plikai akiai tai bus praktiškai nepastebima, o toks geras matomumas vakarais pritrauks daugiau dėmesio ir iš tų, kurie retai kada pakelia akis į dangų.

Jupiterio disko skersmuo šį mėnesį sumažės dešimtadaliu, nuo 47” iki 43”. Kaip ten bebūtų, jis vis tiek bus pakankamas, kad su bet kokiu teleskopu galima būtų stebėti atmosferos detales. Niekam jau nebe naujiena, kad Jupiterio pietinė ekvatorinė juosta ėmė ir prapuolė kaip tik prieš prasidedant pastarajam jo stebėjimo sezonui. Galbūt juosta sugrįš dar šį rudenį, o gal tik kitais metais, bet anksčiau ar vėliau tai įvyks, o tada paprastai būna ką žiūrėti, tad visai verta užmesti akį į šią planetą kiekviena įmanoma proga.

Lapkričio 19 dieną Jupiterio judėjimas žvaigždžių atžvilgiu sustos. Iki tol judėjęs vakarų pusėn, jis pradės slinkti rytuosna. Šis pasikeitimas paprastai reiškia, kad planetos geriausios stebėjimo sąlygos jau eina į pabaigą. Nors pačios planetos judėjimas žvaigždžių atžvilgiu ir sustings, palydovų judėjimas paties Jupiterio atžvilgiu nė neketins sustoti: jie, kaip visada, nepailstamai keis savo padėtis, kartas nuo karto tai pasislėpdami už planetos, tai užsimaskuodami šiapus jos, mesdami tamsius šešėlius atmosferos sūkuriuose. Neretai bus galima pamatyti visus 4 palydovus susispietusius vienoje Jupiterio pusėje, taip bus lapkričio 8, 12, 19, 22 d. vakarais. O štai lapkričio 17 d. valandą prieš vidurnaktį atrodys, kad Jupiteris išvis netekęs palydovų: vien tiktai Kalista vieniša matysis toli rytinėje pusėje. Pažvelgus įdėmiau, bus galima pamatyti ir Europą Jupiterio disko fone (kiek vėliau ant disko užslinks ir šio palydovo šešėlis). Ir tiktai po vidurnakčio Europa baigs tranzitą ir bus aiškiai pastebima, o Ijo išlįs iš Jupiterio šešėlio kitoje pusėje.

Visą mėnesį netoli Jupiterio – tik per 3° į šiaurės rytus – bus galima rasti ir Uraną. Jis bus 5,8 ryškio, taigi tamsiame danguje įžiūrimas ir plika akimi, bet daug lengviau įžiūrėti bus panaudojant žiūronus. Norint pamatyti planetos melsvai žalsvą diskelį, prireiks teleskopo ir daugiau kaip 100x didinimo. Kaip ir Jupiterio, Urano judėjimas žvaigždžių atžvilgiu šį mėnesį pakeis kryptį; mėnesio pabaigoje planeta laikinai “sustos” per nepilną laipsnį į šiaurę nuo žvaigždės Žuvų 20.

Kitą planetą milžinę, vienintelę, kurios be optinės pagalbos įžiūrėti nepavyks – Neptūną – galima bus aptikti rytinėje Ožiaragio žvaigždyno dalyje, visai netoli 5 ryškio žvaigždės Ožiaragio Miu. Pastaroji yra trimis laipsniais šiauriau ir kiek į rytus nuo plika akimi nesunkiai įžiūrimos Ožiaragio Deltos (Deneb Algedi). Neptūnas, kaip įprasta, bus beveik 8 ryškio, taigi matomas pro žiūronus, tačiau teleskopo pagalba jį bus kur kas paprasčiau identifikuoti. Panaudojus didesnį didinimą, galima įžiūrėti ir planetos mažytį, vos perkopiantį per 2”, diskelį. Pirmoje mėnesio pusėje vargu ar pavyks pastebėti Neptūno judėjimą žvaigždžių atžvilgiu, tačiau vėliau jis kiek pagreitės.

Paskutinė dujinė planeta daug kam yra pati gražiausia iš visų – žinoma, tai žieduotasis Saturnas. Jau mėnesio pradžioje jį galima nesunkiai pamatyti brėkštant netoli horizonto, ir kasryt jis pakils vis aukščiau, kol lapkričiui baigiantis pakils beveik iki 30°. Kuo aukščiau planeta pakyla, tuo geresni jos vaizdai pro teleskopą. Paskutinį kartą, kai buvo galima Saturną neblogai stebėti, jo žiedai buvo pasisukę beveik briauna į mus, taigi juose nelabai ką buvo galima įžiūrėti. Bet dabar viskas bus ne taip – dabar žiedų pasvirimo kampas bus jau visi 9°, jau ne vienerius metus tokiu kampu žiedų nematėme, tad pats laikas vėl pabandyti įžiūrėti garsųjį Kasinio plyšį. Šį mėnesį žiedų kampinis skersmuo bus 37”.

Saturnas lapkričio mėnesį pasitiks būdamas visai netoli Porimos, Mergelės Gamos. Ši dvinarė žvaigždė įdomi tuo, kad jos vienodo spindesio nariai skrieja aplink bendrą masių centrą 169 metų periodu, ir prieš kelis metus, žiūrint iš Žemės, tarp jų kaip tik buvo mažiausias kampinis atstumas. Tad išskirti šią porą buvo praktiškai neįmanoma, nors dar prieš 20 metų tai buvo nesunku padaryti ir su nedideliais teleskopais. Tačiau dabar kampinis atstumas vėl didėja ir šiais metais jau siekia beveik pusantros kampinės sekundės. Ši pora dabar yra labai tinkama pasitikrinti regėjimo aštrumą ir teleskopo optikos kokybę. Grįžtant prie Saturno, jis mėnesio eigoje nutols nuo Porimos per keletą laipsnių ir beveik pasieks pusiaukelę iki Mergelės Tetos. Tuo metu žieduotoji planeta švies beveik taip pat ryškiai, kaip ir Mergelės ryškiausia žvaigždė Spika.

Kaip tik netoli Spikos mėnesio viduryje spindės pati ryškiausia planeta. Taip, tai bus pagaliau pasirodžiusi Venera, kuri vėlyvą spalį buvo atsidūrusi tarp Saulės ir Žemės. Venera greitai kops į rytinį dangų, ir jos galima dairytis jau pirmąjį mėnesio dešimtadienį. Nors ši planeta dar nepakils aukštai, dabar bus bene įdomiausia ją stebėti teleskopu: ne tik puikiai matysis jos plonytis pjautuvas, jis dargi bus ir ganėtinai didelis. Iki lapkričio 20 d. jo skersmuo viršys 50”, t.y., bus didesnis už bet kokios kitos planetos. Be to, jis ganėtinai greitai keisis, skersmuo sparčiai mažės (mėnesio pabaigoje pjautuvo skersmuo jau taps mažesnis už Jupiterio) ir pilnės.

Hartlio kometa, nors jau ir palengva pradeda silpti, vis dar matoma nesunkiai pro bet kokį optinį prietaisą. Tiesa, tuo pačiu ji sparčiai leidžiasi link pietinio dangaus, ir jos geros stebėjimo sąlygos sulig lapkričiu ir pasibaigs. Mėnesio pabaigoje, naktį iš lapkričio 28 į 29, kometa įsitaisys trijų padrikųjų spiečių Laivagalyje apsuptyje. Net du iš tų spiečių priklauso Mesjė katalogui – tai M46 ir M47, o trečiasis spiečius yra NGC 2423, pasižymintis tuo, kad prie vienos jo žvaigždės yra atrasta planeta (tiesa, tai gali būti ir rudoji nykštukė). Tą naktį stebėjimui kiek trukdys dar ne visai iki delčios sudilęs Mėnulis.

Na ir visai netrukus pamatysime šią kometą ir iš arti, kadangi lapkričio 4 d. pro ją 700 km atstumu praskrido kosminis aparatas EPOXI (anksčiau buvo žinomas kaip Deep Impact), prieš kelerius metus pasiuntęs torpedą į Tempelio 1 kometą.

Šį mėnesį, nuo 10 iki 23 d., bus aktyvus vienas žinomiausių meteorų srautų – leonidai. Šis srautas maksimumo metu būna, kad pavirsta į tikriausią meteorų lietų, tačiau šiais metais prognozuojama, kad jis nebus itin įspūdingas. Vis tik galima tikėtis sulaukti iki ~20 meteorų per valandą, todėl naktimis į lapkričio 17 ir 18 verta anksti atsikelti. Paryčiais paprastai galima pamatyti daugiau meteorų, nes radiantas pakyla aukščiau, o šį kartą bus ir dar viena priežastis: tiesiog didesnę nakties dalį trukdys beveik pilnas Mėnulis, kuris tik paryčiais ir nusileis.

Jei pavyks pamatyti meteorą per pirmas dvi mėnesio savaites, visai tikėtina, kad tai bus meteoras iš kito srauto – tauridų. Tiesa, šis srautas meteorų pažeria visai nedaug, iki 5 per valandą.

Šaltinis: albireo.lt

Facebook komentarai: