Kova prieš antibiotikams atsparias bakterijas

Primary tabs

Ar kada pagalvojote, kaip atrodytų pasaulis be antibiotikų? Pasaulio sveikatos organizacijos direktorė Margareta Čan (Margaret Chan) neseniai išplatino pranešimą, kuriame teigia, jog dėl antibiotikams atsparių bakterijų, tokios dažnos ligos kaip gerklės uždegimas, vėl gali tapti mirtinos. Sudėtingesnės procedūros, kaip organų transplantavimas, chemoterapija bei neišnešiotų kūdikių priežiūra komplikuotųsi, o gal netgi taptų išvis neįmanomos.

Prie šios situacijos veda ryškiai per didelis antibiotikų vartojimas bei nepakankamai greitas jų tobulinimas. Net jeigu antibiotikai būtų naudojami konservatyviau, bakterijos vis tiek pamažu taptų atsparesnės, tačiau dėl nesaikingo antibiotikų vartojimo, šis procesas vyksta daug greičiau. Seni antibiotikai tampa neveiksmingi, o naujų mokslininkai nespėja kurti.

Nors medikai visame pasaulyje skatina mažesnį antibiotikų vartojimą, deja visas jų pastangas nubraukia pramoniniai ūkiai. Jungtinėse Amerikos Valstijose 80% visų antibiotikų yra parduodami gyvulininkystės pramonei, kur antibiotikai yra naudojami ne ligoms gydyti, o tam, jog gyvuliai greičiau užaugtų blogomis pramoninėmis sąlygomis. Tai neįtikėtinai skatina atsparių bakterijų evoliuciją, kurios plinta į bendruomenę per orą, vandenį bei gyvulių mėsą.

Mokslininkų duomenimis, 2002-aisiais tik 3 proc. salmonelių bakterijų buvo atsparios penkiems ar daugiau antibiotikų. 2010-aisiais atsparios buvo jau 30 proc. - 10 kartų daugiau, nei prieš aštuonerius metus. Panašūs tyrimai, atliekami jau nuo 1993-iųjų ir dauguma jų patvirtina, jog bakterijų atsparumas smarkiai didėja.

Situaciją ypač blogina naujų antibiotikų trūkumas. 1980-ais mokslininkai pristatė 29 rūšis, 1990-ais – 23, o dar po dešimties metų – tik devynerias naujas antibiotikų rūšis. Antibiotikų išradimas – sudėtingas ir brangus procesas, o patys antibiotikai neatneša tokio pelno, kaip kai kurie kiti vaistai, todėl antibiotikai sulaukia vis mažiau farmacijos kompanijų susidomėjimo. Taipogi antibiotikams vis sunkiau praeiti klinikinius tyrimus ir įsitvirtinti rinkoje – visa tai veda į daug lėtesnę antibiotikų gamybą.

Kaip spręsti šią problemą?

Visų pirma, būtina suvaldyti besaikį antibiotikų naudojimą maisto pramonėje. Kai kurios valstybės jau ėmėsi tam priemonių, pavyzdžiui, Danija uždraudė augimą skatinančius preparatus dar 1990-aisiais. Nuo tada atsparių bakterijų skaičius gerokai nukrito, o gyvulių užauginama dar daugiau. Kitos šalys, kaip Vokietija bei Pietų Korėja, neseniai įvedė panašius apribojimus antibiotikams.

Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriose ši problema opiausia, griežtesnių priemonių dar nebuvo imtasi. Egzistuoja keli smulkūs suvaržymai, tačiau pramoniniai ūkiai vis dar turi laisvą priėjimą prie antibiotikų. JAV Maisto ir Vaistų valdyba (angl. FDA) pateikė nurodymus, kurie, kaip tikimasi, įves teigiamų pokyčių. Tačiau šių nurodymų laikytis nėra būtina, tai tik pasiūlymai įmonėms atsižvelgti į esamą situaciją, tačiau ne įstatymai. Norint išspręsti šią problemą, JAV vis dėl to privalo uždrausti antibiotikų naudojimą kitoms, nei sveikatos priežiūra, reikmėms.

Antra, būtina kurti naujus vaistus rimtoms, gyvybei pavojingoms infekcijoms gydyti. JAV Kongresas svarsto galimybę gerinti sąlygas naujiems antibiotikams ateinantiems į rinką. Taip pat skiriamas didesnis finansavimas dvigubos paskirties antibiotikams, kurie būtų efektyvūs tiek prieš eilines infekcijas, tiek prieš biologinį ginklą. JAV Maisto ir Vaistų valdyba taip pat deda dideles pastangas skatindama greitesnius, tačiau tokius pat efektyvius ir saugius naujų antibiotikų bandymus, kas leidžia greitesnį naujų antibiotikų išradimą.

Mintis apie pasaulį be antibiotikų – ypatingai bauginanti. Ši problema negali būti ignoruojama ir žmonija privalo imtis veiksmų tuojau pat, kad galėtume užsitikrinti saugesnį rytojų.

Facebook komentarai: