Kodėl kai kurie žmonės niekada neužmiršta veidų?

Primary tabs

„Veidų atpažinimas yra svarbi socialinė savybė, tačiau ne kiekvienas iš mūsų esame vienodai gabūs šioje sferoje“, - teigė Beidžingo Normal universiteto pažinimo psichologė Jia Liu. Nauji mokslininkės ir jos kolegų tyrimai pateikia įrodymų, kad šios savybės „nelygybė“ slypi unikaliame proto veidų supratimo procese. „ Individai kurie suvokia veidus holistiškai (kaip bendrą visumą) yra gabesni veidų atpažinime“, - sakė Liu.

Kasdieniniame gyvenime, mes atpažįstame veidus holistiškai ir analitiškai, tai yra prisimenant individualias veido vietas, kaip akis ar nosį. Tačiau kol smegenys naudoja analitinį apdorojimą visiems objektams – mašinoms, namams, gyvūnams – „holistinis perdirbimas yra laikomas ypatingai svarbiu veido atpažinimui“, - teigė Liu. Iš pradžių, tyrėjai ignoravo holistinio apdorojimo svarbos faktą ir nutarė atlikti eksperimentą su 337 vyriškos ir moteriškos lyties studentais. Buvo tikrinami sugebėjimai prisiminti veidus, kiekvienas studentas gavo užduotį, kurios metu iš didelio būrio turėjo atpažinti matytus veidus ir gėles.

Kitos dvi užduotys tikrino holistinio apdorojimo veikimą skirtingomis sąlygomis. Sukurto veido efektas (CFE) pasireiškia kai du veidai yra padalinami horizontaliai ir sulipdomi vienas su kitu. Pasirodo, viršutinę veido pusę lengviau identifikuoti tada, kai ji yra nesujungta su skirtinga apatine veido puse, negu tada kai abi dalys yra sujungtos. „Taip yra todėl, kad smegenys automatiškai sujungia šias dalis į naują visumą, nežinomą veidą, o tai yra holistinio perdirbimo pavyzdys“, - aiškino Liu. Kitas holistinio apdorojimo ženklas yra viso veido efektas (WPE). Šiame efekte, iš pradžių, žmonėms yra parodomas visas veidas ir tik vėliau jų yra prašoma atpažinti atskiras veido dalis, sakykime nosį. Jiems tai sudaro papildomų sunkumų ir dažniausiai šią užduoti pavyksta atlikti geriau kai jie mato visą veidą.

Rezultatai: dalyviai kurie pasirodė geriau CFE ir WPE bandymuose – tie kuriems geriau sekės holistinio apdorojimo eksperimente – taip pat pasirodė geriau ir pirmoje veidų atpažinimo užduotyje. Tačiau, nebuvo rasta jokio ryšio tarp veidų atpažinimo ir bendro žmogaus intelekto, kuris yra sudarytas iš daugelio kognityvinių procesų – išvada veidų atpažinimo procesas yra unikalus. „Mūsų atradimai iš dalies paaiškina kodėl kai kurie žmonės niekada neužmiršta veidų, tuo tarpu kiti pastoviai neatpažįsta savo draugų ir artimųjų“, - pasakojo Liu. Todėl tyrėjai įsipareigoja toliau vykdyti terapijas antrai žmonių kategorijai, kurie kenčia nuo sutrikimų, tokių kaip prosopognozija („veido aklumas“) ir autizmu. Žinant, kad protas supranta veidą kaip vientisą objektą, o ne kaip atskirų dalių rinkinį, „tam, kad pagerintumėm žmonių sugebėjimą atpažinti veidus, mes galim juos paruošti holistiniam supratimui“,- teigė Liu.

Facebook komentarai: