Kodėl dalelės negali judėti greičiau už šviesą

Primary tabs

Praėjusią savaitę spauda mirgėjo pranešimais, kad didžiajame dalelių greitintuve Ženevoje buvo atrasta subatominė dalelė, vadinama neutrinu, galinti skrieti didesniu greičiu nei šviesa. Jei tai pasitvirtintų, aukštyn kojomis apsiverstų visi praėjusį šimtmetį nustatyti fizikos dėsniai.

Jei tai pasitvirtintų, ar tai pakeistų Enšteino reliatyvumo teoriją?

Enšteino teorija remiasi dviem postulatais. Vienas iš jų teigia, kad elektromagnetinės bangos visada juda 300000 km/s greičiu ir nesvarbu, kaip juda stebėtojas. Fotonai neturi masės, todėl jokia masę turinti dalelė negali viršyti šviesos greičio. Neutrinai turi mažą, tačiau nenulinę masę, todėl jie negali judėti greičiau nei šviesa.

Norėdami patvirtinti šią teoriją, mokslininkai atlieka du bandymus su neutrinais. Pirmasis yra atliekamas JAV, netoli Čikagos, kitas – Japonijoje. Nors šių bandymų metu neutrinų energija yra mažesnė, nei didžiajame dalelių greitintuve Ženevoje, tikimasi greitai rasti atsakymą, ar iš tiesų dalelė gali judėti greičiau nei šviesa.

Išvesta daug teorijų, kuriose masę turinti dalelė gali judėti greičiau už šviesą, tačiau nei viena iš jų nepasitvirtino.

Jei nebus įrodyta, kad neutrinas iš tikrųjų gali judėti greičiau nei šviesa, bus laukiama paaiškinimo, kodėl tai buvo paskelbta. Teigiama, kad atsakingi žmonės niekada neskelbia bandymų rezultatų neįsitikinę jų teisingumu.

Facebook komentarai: