Kelionė į bedugnę: ekspedicija artėja prie giliausios Žemėje vietos

Primary tabs

Artimiausiomis savaitėmis į giliausią žinomą Žemės vietą – Marianų įduboje Ramiajame vandenyne esančią Čelendžerio gelmę – nusileis vienvietis giliavandenis aparatas.

Mirtinai pavojingą žygį į beveik 11 kilometrų gylyje esantį vandenyno dugną po 52 metų nuo Marianų įduboje nusileidusio batiskafo „Triest“ su dviem tyrinėtojais – šveicaru Jacquesu Piccardu ir amerikiečiu Donu Walshu – pakartos keliautojas ir režisierius kanadietis Jamesas Cameronas.

Iki šiol Marianų įdubą buvo pasiekę tik du žmonės, todėl ši ekspedicija ne be reikalo kartais vadinama sunkesne už skrydį į Mėnulį: jo paviršiumi vaikščiojo net 12 žmonių. Marianų įdubos dugne vandens slėgis siekia 1000 atmosferų, tai yra, maždaug 1000 kartų viršija atmosferos oro slėgį jūros lygyje. Giliavandeniai aparatai turi būti itin atsparūs, kad atlaikytų tokį slėgį. 1960 m. sausio 23 d. batiskafu „Triest“ kelionę į Marianų įdubą pradėję J.Piccardas ir D. Walshas maždaug 10 kilometrų gylyje išgirdo šaižų garsą ir pamanė, kad įtrūko batiskafo korpusas, tačiau kelionės nenutraukė ir laimingai pasiekė 10 916 metrų gylį. Tačiau, pastebėję, kad įskilo batiskafo iliuminatorių stiklai, jie vandenyno dugne išbuvo tik 20 minučių ir pradėjo kilti į viršų.

Dabar šį žygį ketina pakartoti J. Cameronas, vienas pats ultrašiuolaikiniu batiskafu „Deepsea Challenger“ bandysiantis pasiekti Čelendžerio gelmę. Tai nedidelis plyšio formos įdubimas maždaug 2550 km ilgio ir 69 km pločio Marianų įduboje, vandenyno gylis šioje vietoje siekia 10,9 kilometrų, nors kai kuriais duomenimis giliausioje vietoje jis yra 11,03 km.

Maždaug 8 metrų ilgio „Deepsea Challenger“ korpusas pagamintas iš itin atsparių medžiagų ir, skirtingai nuo batiskafo „Triest“, turi mokslinės įrangos rinkinį ir priemonių mėginiams iš jūros dugno paimti, praneša „Discovery News“. „Triest“ įgula siekė tik įrodyti, kad apskritai įmanoma panirti į didžiausią pasaulyje gelmę, tad nesiruošė vykdyti jokių tyrimų. Tačiau per batiskafo iliuminatorius Marianų įdubos dugne jie matė kažkokią plokščią žuvį ir nematytos formos krevetę, nors vėliau jūrų biologai tuo nepatikėjo, tvirtindami, kad jokia gyvybė tokiame gylyje tiesiog neįmanoma.

J. Camerono batiskafe sumontuota moderniausia 3D filmavimo technika. Kelios vaizdo kameros filmuos ne tik visą kelionę į vandenyno gelmę, bet ir dugno aplinką, jei tik pavyks jį pasiekti. Iš viso J. Cameronas planuoja Čelendžerio gelmės dugne praleisti maždaug 6 valandas. Jis ne tik filmuos medžiagą būsimam dokumentiniam filmui, bet ir mokslininkų prašymu paims iš dugno įvairius mėginius.

Pranešama, kad J. Cameronas jau sėkmingai atliko parengtinius „Deepsea Challenger“ bandymus netoli Papua Naujosios Gvinėjos krantų, nusileidęs į 8 kilometrų gylį. Jo kelionė į Čelendžerio gelmę esą turėtų įvykti artimiausiomis savaitėmis.

Šiuose vaizdo siužetuose – pasakojimai apie batiskafo „Triest“ panirimą į Marianų įdubą 1960 m. ir Marianų įdubos susiformavimą.


"Balsas.lt"

Facebook komentarai: