Kas tas taškas, lėtai slenkantis per Saulės diską? Tai – Venera!

Primary tabs

Saulės paviršiumi judanti Venera astronomams nėra tik retas planetų reginys, kurio nebematysime ateinančius 105 metus. Tai vienas iš tų įvykių, kai tikimasi sužadinti domėjimąsi visata.

Sul Ah Chimas, Korėjos astronomijos ir kosmoso mokslo instituto centrinės Pietų Korėjos Daejono mieste tyrinėtojas, tikisi, kad žmonės gyvenimą supranta platesniu kampu ir „nėra užgožti smulkių kasdieninių problemų“.

„Kalbant apie visatą, 105 metai tėra labai trumpas laikotarpis, o Žemė – tik mažas blyškiai mėlynas taškelis“, – sako jis.

Itin karšta Venera yra viena iš dviejų Žemės kaimynių ir beveik tokio paties dydžio kaip ir mūsų planeta, todėl mokslininkai kartais jas vadina dvynėmis. Tranzito metu ji atrodys kaip gražus, saulės paviršiumi judantis taškas.

„Kadangi šis įvykis – retenybė ir esate čia, jį pamatyti beveik privaloma“, – sako Geoffas Chesteris, dirbantis JAV karinio jūrų laivyno observatorijoje. „Savo gyvenime tokio įvykio daugiau nebepamatysiu.“

Tranzitas truko 6 val. 40 min. Didžioji Šiaurės ir Centrinės Amerikos dalis matė tranzito pradžią, kol nusileido saulė, o vakarų Azija, rytinė Afrikos pusė ir dauguma Europos – jo pabaigą, kai tik patekėjo saulė.

Havajai, Aliaska, rytinės Australija ir Azija, įskaitant Japoniją, Šiaurės ir Pietų Korėjas bei rytinę Kiniją, galėjo stebėti visą reiškinį, nes šiuose regionuose visas tranzitas vyko dienos metu.

Havajuose universiteto astronomai suplanavo stebėti Vaikiki paplūdimyje, Perl Harbore ir Ko Olinoje. Vaikiki pareigūnai internetu transliavo, kas buvo matoma teleskopais nuo Mauna Kėjos Didžiojoje saloje ir Maujo Haleakalos ugnikalnių.

Godardo lankytojų centre Merilende NASA numatė stebėjimo saulės teleskopais vakarėlį, „Hubble kokybės“ vaizdus iš savo Saulės dinamikos observatorijos misijos, eksperto komentarą ir pristatymą.

Šiaurės Techaso universiteto astronomai mėgėjai žiūrėjo Aliaskoje ir Havajuose, kad atkurtų 1769 m. britų kapitono Jameso Cooko ekspediciją į Taitį, kurios metu buvo bandoma pasinaudoti tranzitu ir išmatuoti saulės sistemą.

Matuodami jie naudojosi atominiais laikrodžiais, GPS ir naujausių technologijų teleskopais, o darydami sulėtinto vaizdo įrašą – moderniu vaizdo rašytuvu.

Tai buvo septintasis tranzitas, matomas nuo tada, kai vokiečių astronomas Johannesas Kepleris pirmą kartą numatė šį reiškinį 17-ajame amžiuje. Dėl Veneros orbitos aplink saulę formos bei greičio ir jos santykio su atstumu, kurį Žemė nuskrieja per metus, tranzitai vyksta poromis kas daugiau negu šimtą metų.

Toli gražu tai nėra toks dramatiškas ir įspūdingas reiškinys, kaip visas pilnas Saulės užtemimas, tačiau pastarųjų per šį dešimtmetį bus dar šeši.

Facebook komentarai: