Iberijos vilkas, gyvendamas netoli žmonių, ieško prieglobsčio, o ne aukų

Primary tabs

Iberijos vilkas apsigyvena vis arčiau žmonių, kraštovaizdžiuose, kur maisto atsargos yra ribotos, o pats gyvūnas dažnai tampa nepageidaujamu svečiu. Tačiau, pagal ispanų tyrinėtojus, maisto buvimas atlieka antraplanį vaidmenį, lyginant su gamtovaizdžio ypatybėmis, kurios suteikia prieglobstį ir leidžia vilkams pasilikti žmonių valdomoje aplinkoje Galicijoje.

Iberijos vilkų buveinės labai varijuoja visame Pirėnų (Iberijos) pusiasalyje, ir žinduolių maistas dažnai kinta, priklausomai nuo jo prieinamumo – pradedant kitais laukiniais gyvūnais, baigiant naminėmis atliekomis. Priešingai, šis plėšrūnas gali išgyventi žmonių teritorijose, kurių ypatinga savybė yra prieglobstis nuo žmonių.

„Nors vilkas, kaip gyvūnas, gali didžiuotis nepaprastai lengvu prisitaikymu išlikti, landšaftas yra vienas iš mūsų nagrinėjamų veiksnių, geriausiai paaiškinantis žinduolio paplitimą Galicijos regione“, - aiškina vieno Ispanijos universiteto tyrinėtojas ir pagrindinis mokslinio darbo, publikuojamo žurnale Diversity and Distributions (liet. – „Įvairovė ir pasiskirstymai“), autorius Luis Llaneza. Jo tyrimas buvo nukreiptas į tarpusavyje susijusių Galicijos kraštovaizdžio požymių analizę, žmonių buvimą ir maisto išteklius, bei vilkų gyvenimą 30, 000 km2 teritorijoje, pusiasalio šiaurės vakaruose. Mokslininkai sutelkė dėmesį į netiesioginius gyvūnų ženklus, norėdami nustatyti jų pasiskirstymą Galicijoje. Naudojant DNR molekulinę analizę, iš viso buvo ištirti 1,594 išmatų mėginiai, siekiant nustatyti vilkų buvimo teritoriją. Rezultatai atskleidė, kad gamtovaizdžio ypatybės yra lemiamos gyvūnų saugumo požiūriu 48%, tuo tarpu žmonių (pastatų ir kelių) buvimas turi įtakos 35%, o maisto tinkamumas – 17%. Llaneza teigia, kad „priklausomai nuo žmonių požiūrio, vilkas gali būti aptinkamas bet kurioje vietoje, kur galima rasti prieglobstį ir maisto“.

Pagal mokslininkų modelį, vilkų buvimas išaugtų, jei aplinkoje būtų daugiau pusiau laukinių arklių ir laukinių kanopinių gyvūnų. Kaip apibrėžia tyrimo autoriai, „pusiau laukinių arklių kiekis Galicijoje gali būti pagrindinis veiksnys, lemiantis vilkų buvimą tose srityse, kur laukinio grobio ar kito maisto šaltinių zona yra ne tokia gausi“.

Saugus prieglobstis vilkui

Po altitudės poveikio, žemės orografijos ir prieglobsčio tinkamumo tyrinėjimų, mokslininkai įrodė, jog šiems žinduoliams pasislėpimui reikia įvairių augalų, kurių augimo lygis – ne žemesnis nei 50 centimetrų (pvz. brūzgynų ir krūmų). „Šie gyvūnai išlieka Ispanijoje ir mes po truputį pradedam suprasti, kaip jie išgyvena žmonių valdomose teritorijose“, - teigia Llaneza. Tyrimas atskleidžia, kad vilkai pasirenka aukštesnes, sunkiai prieinamas vietas, kuriose augmenija sudaro puikias sąlygas pasislėpti nuo žmonių. „Augmenijos tankumas leidžia vilkams išlikti nepastebėtiems žmonių”, - priduria mokslininkas, kuris primena, jog žmonės yra pagrindinė vilkų mirčių priežastis net 91% atvejų. Apie 65% vilkų yra užmušami keliuose, 20% - brakonieriaujant, o 6% - teisėtos medžioklės metu.

Facebook komentarai: