Gyvybei tinkama zona didesnė nei manyta

Primary tabs

Naujasis tyrimas parodo, kad gyvenamoji zona apie kai kurias žvaigždes gali būti iki 30 % didesnė, nei anksčiau manyta.

Tyrimo metu buvo atsižvelgta į santykį tarp raudonųjų nykštukių radiacijos ir ledo sluoksnio, esančio besisukančių apie tą žvaigždę planetų ašigaliuose.

Kuo storesnis yra planetos ledo sluoksnis, tuo daugiau jis atspindi šilumos ir dėl to planeta dar labiau šąla, tačiau ledui vis labiau tirpstant radiacijos yra sugeriama daugiau, ko pasekoje ledas tirpsta sparčiau. Tai reiškia, kad ledu pasidengusiose planetose sąlygos gyvybei atsirasti yra daug palankesnės, nei tokiose planetose, kuriose yra mažai ledo - pavyzdžiui Žemėje.

Raudonosios nykštukės yra šaltesnės nei G tipo žvaigždės (tokios kaip Saulė). Jos energiją išspinduliuoja ilgesnėmis bangomis. Didžioji dalis šios energijos yra sugeriama planetos ledo, o ne atspindima atgal į kosmosą. Tai šildo planetos paviršių, tirpdo ledą ir taip gamina skystą vandenį – svarbiausią komponentą gyvybei.

Nustatyta, kad planetoms sugeriant didesnio bangos ilgio bangas, jų paviršius labiau kaista. Tyrėjai paskaičiavo, kad riba, iki kurios vis dar gali egzistuoti gyvybė, yra nuo 10 iki 30 % toliau nuo žvaigždės, nei manyta anksčiau.

Raudonosios nykštukės sudaro 80 % mūsų galaktikos. Be to, jos yra ilgaamžės, todėl gyvenamosios zonos nustatymas aplink jas yra labai svarbus.

Facebook komentarai: