Google milijardieriai ketina kasinėti asteroiduose

Primary tabs

Du paieškų gigantės „Google“ milijardieriai, kino režisierius Jamesas Cameronas ir kiti kosminių tyrimų šalininkai įsteigė naują bendrovę, kurios ambicijos yra tiesiog stulbinančios: ieškoti natūralių išteklių kaip vieną iš galimų kasinėjimų vietą pasirenkant asteroidus, rašo wsj.com.

Naujoji kompanija, pavadinta „Planetary Resources“, šiek tiek informacijos pateikė pranešime spaudai, platintame šią savaitę. Jame buvo rašoma tik tie, kad bendrovė dirbs „dviejuose svarbiuose sektoriuose“ – kosminių tyrimų ir natūralių išteklių – taip siekiant JAV BVP padidinti trilijonais dolerių ir „padėti užtikrinti žmonijos klestėjimą“. Oficialiai savo planus bendrovės atstovai paviešins antradienį.

Nors kai kurie žmonės gali pradėti vaipytis dėl planų, kurie jiems atrodo labiau tinkami mokslinės fantastikos knygelėms ar Holivudo filmams, bet ne verslo įmonėms, „Planetary Resources“ veiklą pradės įvairiems mokslininkams JAV kosmoso agentūrai NASA ir kitoms grupėms svarstant apie galimybę kasinėti „prie žemės esančiuose asteroiduose“ bei ketinant pateikti instrukcijas kaip tokius darbus būtų galima atlikti.

Jau dešimtmečius svarstoma galimybė išgauti žaliavas – pavyzdžiui, geležį ar nikelį – iš asteroidų, tačiau tokiai veiklai reikalingi kaštai, mokslinės žinios ir techninės galimybės iki šiol buvo neįveikiama kliūtis. NASA ekspertai apskaičiavo, kad nusileidimas ant asteroido kainuotų dešimtis milijardų dolerių, misijos vykdymas truktų kur kas daugiau nei dešimtmetį.

Antradienio renginyje Sietle, kur bus paskelbti „Planetary Resources“ planai, dalyvaus Peteris H. Diamandis ir Ericas Andersonas – pagarsėję komercinių kosmoso tyrimų šalininkai – bei du buvę NASA pareigūnai.

„Ansari X-Prize“ konkurso, kurio tikslas – paskatinti ne valstybių finansuojamus kosminius skrydžius, iniciatorius P. H. Diamanidis jau seniai kalba apie savo tikslą tapti asteroidų šachtininku. Jis mano, kad kosmoso pionieriams ėmusis tokios veiklos ja susidomėtų daugybė bendrovių ir būtų sukurtos mažai kainuojančios technologijos, padedančios nukeliauti iki asteroidų bei išgauti iš jų žaliavas.

„Esu tikras, kad kosmoso išteklių prieinamumo atvėrimas yra be galo svarbus žmonijai“, - interviu žurnalui „Forbes“ anksčiau šiais metais sakė P. H. Diamanidis.

„Planetary Resource“ investuotojų ir patarėjų grupėje yra „Google“ generalinis direktorius Lary Page‘as bei tos pačios bendrovės direktorių tarybos vadovas Ericas Schmidtas, Jamesas Cameronas, kurio filmas „Avataras“ vaizdavo komercinę kompaniją, išgaunančią gamtinius išteklius kitoje planetoje, buvęs vienas iš „Microsoft“ vadovų Charlesas Simonyi, du kartus keliavęs į kosmosą ir finansavęs kitas su kosmosu susijusias veiklas, vienas iš „Google“ vadovų, investuotojas Ramas Shriramas bei Teksaso valstijos technologijų srities versliniko bei buvusio kandidato į JAV prezidentus Rosso Peroto sūnus Rossas Perotas jaunesnysis.

Buvęs NASA misijų į Marsą vadovas Chrisas Lewicki nurodytas kaip „Planetary Resources“ prezidentas ir vyriausiasis inžinierius, o P. H. Diamanidis ir Ericas Anderonas – kaip direktorių tarybos nariai.

Kasinėjimų asteroide galimybių studija

Kasinėjimas asteroiduose galėtų būti vykdomas keliais būdais: galima siųsti žmones erdvėlaivyje, kurie asteroidą ištirtų ir kasinėtų. Taip pat galima siųsti ir automatiškai valdomą kosminį aparatą, kuris galėtų arba tiesiogiai kasinėti asteroidą, arba pergabenti jį arčiau Žemės, kad žmonės lengviau pasiektų išteklius.

Tokių kasinėjimų metu galima rasti didelius kiekius vandens, deguonies ir metalų, kurie padėtų tolesnius kosmoso tyrimus, nes žmonės įgytų galimybę kosmose papildyti erdvėlaivių kuro bakus, statytis kosmines stotis ir kitas konstrukcijas. Tikėtina, kad nauji ištekliai galėtų būti pargabenti ir į Žemę.

Anksčiau šį mėnesį NASA mokslininkai pateikė išvadas, kad už 2,6 mlrd. dolerių žmonės su automatiškai valdomu kosminiu aparatu galėtų pagauti 500 tonų sveriantį 7 metrų skersmens asteroidą ir atgabenti jį iki orbitos aplink Mėnulį, kur tokį kūną būtų galima tyrinėti bei kasinėti. Kosminis aparatas, varomas 40 kilovatų saulės-elektros stūmos sistemos, turėtų skristi 6-10 metų, o žmonės šią užduotį galėtų atlikti apie 2025 metus.

Į numatytą kainą neįtraukti milijardai dolerių, kuriuos tektų pakloti už mineralų išgavimą.

„Esant tikslingiems stebėjimams iš Žemės, kasmet būtų galima aptikti apie penkis patrauklius asteroidus“, - rašoma NASA studijoje, kurią publikavo Keck kosmoso tyrimų institutas. Taip pat tyrime rašoma, kad tyrinėjant asteroidus žmonės galimai gautų informacijos ar rastų žaliavų, kurios padėtų nukeliauti toliau nei Mėnulis.

JAV prezidentas Barackas Obama 2010 metais nustatė tikslą iki 2025 metų atlikti pilotuojamą skrydį iki asteroido, tačiau kaip šio tikslo siekiama – nežinia, pats tikslas per daug nesužavėjo nei visuomenės, nei politikų. Tačiau NASA parenginėja nepilotuojamą misiją, pavadintą „OSIRIS-Rex“, kuri turėtų prasidėti 2016 metais, kosminis aparatas turėtų nusileisti ant asteroido, paimti nedidelį mėginį ir parkeliauti į Žemę iki 2023 metų. NASA taip pat ragina astronomus mėgėjus padėti agentūrai surasti kokį netoli Žemės esantį asteroidą, kuris būtų pasirinktas tyrinėjimams ateityje.

Pastaraisiais metais NASA prislopino kosminius tyrimus, tačiau agentūros paliktą vakuumą netrukus užpildė turtingi verslininkai: „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas, „Tesla Motors“ įkūrėjas Elonas Muskas ir vienas iš „Microsoft“ įkūrėjų Paulas Allenas šią tuštumą bandė užpildyti tyrimais už savu pinigus. E.Muskas kuria komercines raketas ir erdvėlaivius kroviniui bei astronautams gabenti, o P. Allenas ir J. Bezosas ketina skraidinti turistus į artimąjį kosmosą ir galbūt toliau.


www.DELFI.lt

Facebook komentarai: