Genetiškai pakeistą medvilnę valgys ir žmonės

Primary tabs

JAV mokslininkai išvedė genetiškai pakeistą medvilnę, kurios sėklas bus galima naudoti ne tik galvijų pašarui, bet žmonių maistui.

Pasak specialistų, tokia valgomoji medvilnė leistų kasmet pamaitinti kelis šimtus milijonų skurstančių „trečiojo pasaulio“ gyventojų. Teksaso valstijos A&M universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama Keerti Rathore'o, pranešė radusi būdą, kaip iš medvilnės augalų sėklų pašalinti žmonėms nuodingą medžiagą gosipolį.

Šios žmonių kepenis ir širdį pažeidžiančios medžiagos esama visose medvilnės sėklose. Jos iki šiol būdavo naudojamos galvijų pašarui, nes keturių kamerų skrandžiuose laisvasis gosipolis išskaidomas į nepavojingas medžiagas.

Pasak specialistų, tokia valgomoji medvilnė leistų kasmet pamaitinti kelis šimtus milijonų skurstančių „trečiojo pasaulio“ gyventojų. Teksaso valstijos A&M universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama Keerti Rathore'o, pranešė radusi būdą, kaip iš medvilnės augalų sėklų pašalinti žmonėms nuodingą medžiagą gosipolį. Šios žmonių kepenis ir širdį pažeidžiančios medžiagos esama visose medvilnės sėklose. Jos iki šiol būdavo naudojamos galvijų pašarui, nes keturių kamerų skrandžiuose laisvasis gosipolis išskaidomas į nepavojingas medžiagas.

Pasak Keerti Rathore‘o, dabar mokslininkams pavyko rasti būdą, kaip galima „nutildyti“ medvilnės geną, verčiantį augalo sėklas gaminti gosipolį. Naujos genetiškai pakeistos medvilnės sėklas galės valgyti ir žmonės: amerikiečių mokslininkų teigimu, atsižvelgiant į pasaulyje išauginamos medvilnės kiekį, šis baltymų ir aliejaus šaltinis kasmet galėtų pamaitinti iki 500 milijonų žmonių. Gosipolio neturinčios medvilnės sėklos esą tiks ir viščiukų, kiaulių bei kitų gyvulių pašarams.

Per artimiausius 10 metų genetiškai pakeistos medvilnės sėklų turėtų atsirasti daug baltymų turinčiuose batonėliuose, duonelėse, sausainiuose, pieno kokteiliuose bei kituose maisto produktuose.

„Daugiausia medvilnės išauginama besivystančiose šalyse, paprastai tuo užsiima smulkūs ūkininkai. Būtent jie gali gauti milžiniškos naudos iš šios naujos rūšies, nes, pardavę surinktą medvilnės derlių tekstilės gamintojams, galės augalų sėklas naudoti ir žmonių maistui, ir galvijų pašarui“, - sakė K. Rathore‘as.

Anot tyrėjų, 22 proc. medvilnės sėklų sudaro baltymai. Iš jų spaudžiamas aliejus, sėklų branduoliai yra riešutus primenančio skonio, juos galima skrudinti ir sūdyti.

Mokslininkams dar 6-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį pavyko išvesti gosipolio negaminančią medvilnę, bet šios medžiagos neturinčius augalus labai puldavo ligos ir kenkėjai. Dabar amerikiečių genetikai sugebėjo „pašalinti“ gosipolį tik iš sėklų – stiebai, lapai ir žiedai liko apsaugoti.

Nors dar reikės atlikti daug tyrimų, kol bus patvirtintas tokios medvilnės tinkamumas maisto produktams, Teksaso A&M universiteto specialistai nusiteikę optimistiškai. Jų manymu, vartotojai ne taip priešinsis naudoti maistui genetiškai pakeistos medvilnės sėklas, nes šiuo atveju į augalus nėra perkeliami svetimi genai, o tik „išjungiamas“ kenksmingą medžiagą gaminantis cheminis procesas.

Facebook komentarai: