Fizikų paaiškinimas kas yra visatoje paplitusi juodoji materija ir kiek ji sveria

Primary tabs

Juodoji materija tai paslaptingos dalelės kurios sudaro apie ketvirtadalį visatos. Paskutiniuose fizikos leidiniuose, Brauno universiteto profesorius Savvas Koushiappas, iškėlė hipotezę, kad juodosios materijos masė yra didesnė kaip 40 giga-elektroninių voltų. Kad pateiktų šiuos duomenis mokslininkai naudojosi vieša NASA technologijų surinkta informacija.

Šie tyrimai paneigia daugelį pogrindinių tyrimų, kurie teigia, kad juodosios materijos masė svyruoja nuo 7 iki 12 giga-elektroninių voltų. Remdamasis 2011 metų Nobelio premijos laureatų, kurie atrado, kad visatos plėtra yra greitėjantis procesas, tyrimais mokslininkas Koushiappas teigia, kad jeigu juodosios materijos masė būtų mažesnė negu 40 GeV, visata taip greitai nesiplėstų.

Mokslininkai tiki, kad viskas ką galime matyti – planetos, žvaigždės, galaktikos ir visa kita – sudaro tik 4 proc. visatos. Stebėjimai parodo, kad juodoji materija sudaro apie 23 proc. visatos, tuo tarpu likusi dalis yra užpildyta juodosios energijos. Spėjama, kad būtent nuo šios energijos priklauso tokia greita visatos plėtra. Problema yra tame, kad nei juodoji materija, nei juodoji energija neskleidžia elektromagnetinės radiacijos kaip žvaigždės ir planetos. Todėl jos yra ypatingai sunkiai pastebimos ir tyrinėjamos.

Tyrėjai pradėjo plačiau tyrinėti septynias nykštukines galaktikas, kuriose, remiantis ankstesniais tyrinėjimais, yra daug juodosios materijos. Nagrinėdami šias galaktikas ir pasitelkę modernias technologijas mokslininkai sukūrė statistinį modelį, kurį artimiausiu metu tikisi pritaikyti praktikoje.

Facebook komentarai: