Evoliucija riboja mūsų protinių sugebėjimų vystymąsi?

Primary tabs

Mes dedame dideles pastangų tam, kad pagerintume savo atmintį, intelektą bei dėmesio sutelkimą. Norėdami „paaštrinti“ savo pojūčius bei pasiekti šiuos tikslus naudojame tokius vaistus ir preparatus kaip ritalinas, kofeinas. Bet galbūt būti protingesniais nėra taip gerai? Naujas straipsnis, išspausdintas „Psichological Science“ žurnale, įspėja, kad yra riba nustatanti žmogaus proto ribas, todėl kiekvienas bandymas viršyti nustatytas ribas gali iššaukti papildomų problemų.

Norėdami suprasti ar tikrai egzistuoja proto riba ir kodėl žmonės neprotingėja, straipsnio autoriai gilinosi į žmogaus evoliuciją. „Daug žmonių yra suinteresuoti vaistais, kurie galėtų padidinti kognityvinius sugebėjimas“, - teigė, vienas iš straipsnio autorių, Warwick universiteto profesorius, Thomas Hills. Evoliucijos sekoje vyrauja pusiausvyros dėsnis. „Daugelis norėtų būti labai aukšto ūgio, tačiau daugelis širdžių negalėtų užtikrinti kraujo apytakos tokiam aukštui kūnui. Todėl ir daugelio žmonių ūgis yra „proto ribose“. Toks pats balansas vyrauja ir su intelektu“, - aiškino mokslininkai.

Tokie preparatai kaip Ritalinas ir amfetaminas padeda žmonėms geriau susikoncentruoti. Tačiau žmonės neturintys koncentracijos problemų gali patirti šalutinių poveikių. Tai mums perša išvadą, kad yra nustatyta kažkokia riba kiek žmogus gali sutelkti dėmesio. „Įsivaizduokite, mes susikoncentruojame ir galvojame vien tik apie mašinos vairavimo procesą, tai atrodo normalu, nes šis procesas reikalauja atitinkamo dėmesio. Tačiau jeigu mes bandome susikoncentruoti žiūrėdami į televizoriaus pultelį, tai gali tapti iššūkiu“, - teigė S.Hills.

Iš pradžių gali atrodyti, kad žmonės turintys gerą atmintį yra labai laimingi, tačiau, iš tikrųjų, žmonės su perdėtai vaizdingais prisiminimais gyvenime turi sunkumų. Netgi elementarus intelekto didinimas gali sukelti problemų. Remiantis anksčiau atliktais tyrimais, mokslininkai teigia, kad ženkliai padidėjusi smegenų veikla didina ligų atsiradimo riziką.

Įvertinus visas rizikas norint padaryti žmones protingesniais, kyla abejonė: ar kada nors bus už mus ženkliai protingesnių žmonių? „Jeigu turime atlikti specifinę užduotį, kuri reikalauja daugiau atminties ar greičio, mes tiesiog įvairiausiais būdais patobuliname šiuos sugebėjimus, tačiau yra naivu tikėtis, kad mūsų gabumai pasikeis visam laikui“, - reziumavo S.Hills.

Facebook komentarai: