Dukart išsigandus – prisimenama

Primary tabs

Vienas iš darbų, kuriuos atlieka smegenys, – padėti išsiaiškinti, kas yra pakankamai svarbu, kad reikėtų prisiminti. Emorio universiteto Jerkeso nacionalinio primatų tyrimo centro mokslininkai pagaliau suprato, kaip trumpalaikė patirtis tampa prisiminimais smegenyse.

Jų eksperimentinė sistema galėtų tapti būdu išbandyti arba gerinti gydymą. taikomą mokymuisi ir atminčiai stiprinti arba nerimą keliantiems prisiminimams naikinti. Rezultatai buvo išspausdinti neurologijos mokslų žurnale „Journal of Neuroscience“.

Tyrėjai sukūrė sistemą, pagal kurią žiurkės buvo apšvitintos šviesa, paskui joms skirtas vidutinio stiprumo elektros šokas. Vieno lengvo šoko žiurkei nepakanka, kad ji bijotų šviesos. Baimė, galinti pasireikšti net kelias dienas, joms išsivysto, pakartojus šviesos ir elektros šoko poveikį.

„Tokį poveikį vadinu „procedūrinės atminties veikimu“, – sako pirmasis straipsnio autorius, mokslo darbuotojas Ryanas Parsonsas. – „Gyvūnas patiria įvairiausių dalykų. Jis turi padėti išsiaiškinti, kas yra svarbu. Jei kas nors nutinka tik vieną kartą, jis to neprisimena. Gyvūnas prisimins, jei tai įvyks dukart.“

Parsonsas dirbo su mokslų daktaru Michaeliu Davisu ir Emorio universiteto Medicinos mokyklos psichiatrijos ir elgsenos mokslų profesoriumi W. Woodruffu, kuris kelerius metus studijuoja molekulinį baimės atminties pagrindą.

Nors po pirmojo procedūrinės atminties poveikio nesusiformavo stipri baimės atmintis, Parsonsas jau galėjo aptikti cheminius migdolo, svarbios, su baimės atsaku susijusios smegenų dalies, pakitimus. Ilgalaikės atminties formavimąsi galima blokuoti į migdolą suvirškus vaistų. Vaistai slopina baltymų kinazę A, susijusią su Parsonso stebėtais cheminiais pokyčiais.

Pasak Parsonso, žiurkes jau po pirmo įvykio galima išmokyti bijoti tokių dalykų, kaip garsas arba kvapas. Visgi jos ne tokios jautrios šviesai, lyginant su garsais ar kvapais, ypač kai panaudojamas santykinai švelnus elektros šokas.

Procedūrinės atminties poveikio ir patvirtinimo įvykio metu baimės atmintis susiformavo tik tada, kai elektros šokas buvo naudojamas kartu su šviesa, o ne su triukšmu arba apskritai be nieko.

Mokslininkai išsamiai ištyrė cheminius pokyčius, susijusius su organizmų kultūrų neuronų atminties poveikio pirminiu procesu. Mažiau tyrimų buvo atlikta su gyvūnais. Procesas vadinamas „metaplastika“ arba, kaip smegenų patirties istorija veikia jų pasirengimą keistis ir mokytis.

„Tai būtų geras modelis, galintis padėti išsamiai išanalizuoti mechanizmus, susijusius su mokymusi ir atmintimi“, – sako Parsonsas. – „Ketiname ištirti, kas vyksta to pirminio procedūrinės atminties poveikio metu ir kada suaktyvinama ilgalaikė atmintis.“

„Tikime, kad mūsų išvados gali padėti paaiškinti, kaip iš informacijos srauto, gaunamo sąmoningos patirties metu, atrenkami įvykiai, saugotini ilgalaikėje atmintyje“, – savo straipsnyje teigia Parsonsas ir Davisas.

Facebook komentarai: