Didžiausias Mėnulio priartėjimas prie Žemės

Primary tabs

Kitą savaitę stos vadinamoji Mėnulio „superpilnatis': rugpjūčio 19 dieną Mėnulis priartės prie Žemės labiausiai per pastaruosius 19 metų.

Internete dėl to jau pasklido apokaliptinės pranašystės.

Didžiausio Mėnulio priartėjimo prie Žemės fenomenas vadinamas Mėnulio perigėjumi. Šių metų rugpjūčio 19 dieną Mėnulį ir Žemę skirs mažiausias atstumas per 19 metų – maždaug 354 507 kilometrai. Kadangi Mėnulio orbita yra ne apskritimo, bet elipsės formos, jis reguliariai tai nutolsta, tai priartėja prie Žemės. Kuomet Mėnulis būna arčiausiai (perigėjus), jis danguje atrodo didesnis ir ryškesnis, o kai labiausiai nutolęs (apogėjus) – mažesnis ir blyškesnis.

Mėnulis perigėjų pasiekia kartą per mėnesį, tačiau kitos savaitės perigėjus sutampa su pilnatimi: tokie sutapimai vyksta tik kartą per 2 ar 3 metus, skelbia „Dailymail.co.uk'. Be to, astronomų skaičiavimai rodo, kad rugpjūčio 19 dieną Mėnulis bus arčiausiai Žemės per 19 praėjusių metų.

Pasak mokslininko Davido Harlando, šią dieną atstumas nuo Mėnulio iki Žemės gali būti 1 – 2 kilometrais mažesnis, nei per įprastą perigėjų, tačiau iš esmės toks pokytis yra visiškai nereikšmingas.

Tačiau artėjanti Mėnulio „superpilnatis„ kelia šiurpą sąmokslo teorijų kūrėjams ir gerbėjams: jų teigimu, per tokias Mėnulio „superpilnatis“ kyla įvairios gamtos katastrofos, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai, teigia dienraštis. Artėjančią grėsmę dėl priartėjusio Mėnulio pranašaujančiuose tinklalapiuose ir interneto forumuose primenama, kad kelios ankstesnės „superpilnatys' buvo įvykusios 1955, 1974, 1992 ir 2005 metais. Visais minėtais metais pasaulyje esą buvo fiksuojami ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai.

Antai likus 2 savaitėms iki 2005 m. sausį įvykusios Mėnulio „superpilnaties„ kilęs galingas cunamis pražudė šimtus tūkstančių žmonių Indonezijoje. Per 1974-ųjų Kalėdas ciklonas „Tracy“ nuniokojo Darvino miestą Australijoje.

Tačiau tarptautinio Radioastronomijos centro mokslininkas Pete'as Wheeleris skeptiškai vertina su Mėnulio priartėjimu siejamas gamtinių katastrofų pranašystes. Pasak jo, dėl šio reiškinio Žemėje tik šiek tiek padidės potvynio ir sumažės atoslūgio banga, tačiau jokių kitokių pokyčių neverta tikėtis. Jo kolega Australijos astronomas Davidas Reneke tam pritaria: mokslininko teigimu, labai pasistengus galima bet kokią gamtinę katastrofą chronologiškai susieti su planetų ar kometų padėtimi danguje. „Prisiminkime, kad praeityje buvo manoma, jog planetų išsirikiavimas viena linija gali išjudinti Saulę iš vietos. Tačiau taip juk nenutiko', – sakė jis.

Vidutinis atstumas nuo Mėnulio iki Žemės yra maždaug 376 000 kilometrų, o tolimiausias – 396 800 km. Sutapus Mėnulio perigėjui ir plinačiai, Mėnulis žiūrint iš Žemės gali atrodyti iki 14 proc. didesnis ir iki 30 proc. ryškesnis, nei per kitas pilnatis, sakoma pranešime.

Facebook komentarai: