Atominės bombos patikimai saugo nuo asteroidų (Video)

Primary tabs

Remdamiesi nauju kompiuterinio modeliavimo tyrimu, JAV mokslininkai siūlo grįžti prie idėjos ginti Žemę nuo atlekiančių asteroidų branduoliniais ginklais.

Nors tiesiu kursu į Žemę atlekiančių ir civilizaciją sunaikinti grasinančių stambių asteroidų naikinimas branduoliniais ginklais jau virto nuvalkiotais fantastinių kino filmų siužetais, šią idėją vėl atgaivino Jungtinių Valstijų branduolinių ginklų „kalvės“ – nacionalinės Los Alamo laboratorijos – fizikai, atlikę kompiuterinį tokio scenarijaus modeliavimą, praneša „Space.com“.

Tyrimo mokslinis vadovas Bobas Weaveris jo išvadas gruodžio 13 d. pristatė metiniame Amerikos Geofizikų draugijos susirinkime.

Nors galimybė rimtą pavojų Žemei keliančius asteroidus „nukenksminti“ raketomis su branduoliniais užtaisais plačiai buvo svarstoma ne vieną dešimtmetį, iš esmės tokios diskusijos priminė katės maiše pirkimą, mano tyrimo autoriai. Niekas iš tikrųjų nežinojo, kas nutiks asteroido paviršiuje susprogdinus vienokios ar kitokios galios branduolinį užtaisą. Iki šiol buvo galima tik spėlioti apie tokio sprogimo pasekmes, tačiau dabar mokslininkai, atlikę sudėtingą kompiuterinį modeliavimą, jau žino atsakymą, sakoma pranešime.

Anksčiau Los Alamo laboratorijos mokslininkai, naudodami superkompiuterį, buvo sumodeliavę, kaip branduolinis sprogimas paveiks akmeninį maždaug 500 metrų pailgos formos asteroidą, panašų į gerai žinomą kosminį luitą „Itokawa“, kurį buvo aplankęs Japonijos kosminis zondas „Hayabusa“. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad sprogimas ištaškytų asteroidą į tokius mažus gabalėlius, kad jie nekeltų rimto pavojaus patekę į Žemės atmosferą. Be to, sprogęs branduolinis užtaisas paskleistų nuolaužas tokiu dideliu atstumu ir greičiu, kad jos nebegalėtų vėl „susirinkti krūvon“ ir kelti naują grėsmę.

Tačiau, pasak JAV mokslininkų, anksčiau tirtas scenarijus modeliuojant sprogimą akmeninio asteroido paviršiuje yra mažai tikėtinas. Todėl jie nusprendė atlikti naują tyrimą, modeliuodami iki 25 proc. akyto asteroido atvejį. Jo dydis buvo paliktas toks pat – 500 metrų. Fizikai imitavo jo atakavimą 500 kilotonų galios branduoliniu užtaisu – maždaug 20 – 30 kartų galingesniu už Nagasakyje (Japonija) Antrojo pasaulinio karo pabaigoje numestą JAV atominę bombą.

Superkompiuteriu atliktame modeliavime šis branduolinis užtaisas buvo susprogdintas akyto asteroido paviršiuje. Rezultatai patvirtino, kad efektas bus toks pat, kaip ir per ankstesnį modeliavimą: sprogimas suskaldys dangaus kūną į labai mažas nuolaužas ir dideliu greičiu paskleis jas pakankamai dideliu atstumu, kad jos negalėtų vėl susirinkti į vieną vietą.

„Mūsų skaičiavimai liudija, kad net ir labai poringų asteroidų atveju branduolinis sprogimas gali užkirsti kelią potencialiai pavojingiems objektams“, - sakė Bobas Weaveris.

Pasak mokslininko, žmonija turbūt jau dabar turi technologinę galimybę tokiu būdu sunaikinti prie Žemės artėjantį didelį asteroidą. Tačiau, pasak jo, didžiausią problemą tokio scenarijaus atveju keltų ne technologinės, o politinės kliūtys – tarptautinei bendrijai sunku veikti išvien, kai sprendžiamas branduolinio ginklo panaudojimo klausimas.

Šiame vaizdo siužete – hipotetinio asteroido susidūrimo su Žeme vizualizacija.

Facebook komentarai: