Arktika kenčia nuo pavojingos klimato kaitos

Primary tabs

Praėjus dviem dešimtmečiams po to kai Jungtinės Tautos priėmė klimato kaitos konvenciją, kurios tikslas yra apsisaugoti nuo pavojingos antropogeninės intervencijos į klimato sistemą, Arktika pradėjo rodyti pirmuosius pavojingos klimato kaitos ženklus, - rašoma Nature Climate Change žurnale. Tyrėjai tvirtina, kad Arktika kenčia nuo kai kurių pavojingų klimato kaitos padarinių. Šiuo metu klimato atšilimo tempas gerokai viršija arktinių ekosistemų prisitaikymo lygį. Be to, dėl klimato kaitos eskimų populiacija yra priversta stebėti savo apsaugos, sveikatos ir kultūros sistemų griūtį. Ekspertai reikalauja imtis iniciatyvos kuriant indikatorius, kurie apie klimato pasikeitimus įspėtų prieš tam tikrą laiką, taip ekosistemos ir populiacija spėtų prisitaikyti.

Tyrėjas ir straipsnio autorius, Carlos Duarte teigia: „Mes susidūrėme su pirmaisiais neginčijimais įrodymais apie pavojingą klimato kaitą. Tačiau, kai kurie mokslininkai ir žiniasklaida įsitraukė į semantinius debatus apie tai ar iš tikrųjų tirpsta Arktikos ledo luitai. Visos šios diskusijos nukreipia dėmesį nuo pagrindinių problemų: įspėjamųjų indikatorių kūrimo ir kovos su galimais ateities pasikeitimais“. Anot ekspertų, Arktika demonstruoja didžiausią kritinių faktorių koncentraciją žemės klimato sistemoje: tirpstantys Arktikos jūrų luitai; Grenlandijos ledo įšalas; Šiaurės Atlanto giliųjų vandenų formavimosi regionai; borealiniai (šiaurės) miškai, planktonų (smulkūs vandens organizmai) bendruomenės; amžinas įšalas; ir dujų vandenyje tirpimas.

Remiantis tyrimais, yra įmanoma nustatyti pavojingus elementus, kurie gali įtakoti globalios klimato sistemos kaitą. Mokslininkai aiškina: „Mes aptikome įrodymų, kad daugelis pavojingų elementų jau yra veiksnūs. Taip pat galime identifikuoti, kurie iš jų gali paspartinti klimato atšilimą. Elementari žmogaus reakcija į Arktikos klimato kaitą (aktyvumo padidėjimas resursų gavyboje, transportavime, laivyboje) gali prisidėti prie klimato kaitos pagreitinimo“. Mokslininkai tiki, kad apie 40 proc. antropogeninių dujų emisijos gali būti sumažinta iki minimumo arba netgi paversta ekonomiškai naudinga.

Parengė: Martynas Vaičekauskas

Facebook komentarai: